NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, buvęs Norvegijos premjeras, suskubo atsiprašyti dėl R. T. Erdoganą užrūstinusio incidento, galėjusio dar labiau padidinti įtampą Turkijos ir jos sąjungininkių santykiuose.
Minėtas incidentas įvyko per NATO pratybas „Trident Javelin“ (Tridantė ietis) Norvegijos pietiniame Stavangerio mieste. Šiuose penktadienį pasibaigusiuose mokymuose buvo siekiama tobulinti dideles vadovavimo operacijoms struktūras.
R. T. Erdoganas pareiškė, kad protestuodama Ankara išvedė savo 40 karių iš pratybų ir pridūrė, jog „neįmanoma būti tokiame aljanse“.
Norvegijos gynybos ministras Frankas Bakke-Jensenas taip pat išreiškė „apgailestavimą“ dėl šio incidento.
„Aš apgailestauju dėl incidento, įvykusio per NATO pratybas Jungtiniame kovinio rengimo centre Stavangeryje“, – sakoma gynybos ministro pareiškime
„Nedelsiant juos atšaukti“
NATO nepateikė šio incidento detalių, tik pasakė, kad „buvo įžeidimas“.
Tačiau Turkijos valstybinė naujienų agentūra AA („Anadolu Ajansi“) pranešė, kad pratybose M. K. Ataturko atvaizdas buvo panaudotas kaip vienas taikinių.
Per kitą incidentą, įvykusį virtualių pratybų metu, R.T.Erdogano vardu buvo atidaryta paskyra pokalbių programoje, apibūdinant jį kaip „priešiškos valstybės lyderį“.
Per daug nesileisdamas į incidento smulkmenas R. T. Erdoganas sakė, kad buvo panaudotas jo vardas ir M. K. Ataturko atvaizdas ir kad „jie buvo taikiniai“.
Pasak prezidento, apie incidentą jį informavo Turkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Hulusi Akaras (Chulusis Akaras) ir ES reikalų ministras Omeras Celikas, išvykęs į NATO konferencija Halifakse, Kanadoje.
„Jie man pranešė, kas nutiko ir kad ketinama atšaukti 40 mūsų karių. Aš jiems atsakiau nedvejoti ir nedelsiant juos atšaukti“, – sakė R. T. Erdoganas, kalbėdamas prieš didžiulius paveikslus, kuriuose pavaizduotas jis pats ir M. Kemalis Ataturkas, 1923 įkūręs modernią Turkijos valstybę iš Osmanų imperijos šipulių.
M. K. Ataturko atminimo paniekinimas Turkijoje yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį baudžiama laisvės atėmimu.
Nors R. T. Erdogano kritikai kaltina, kad jis griauna modernios valstybės įkūrėjo pasaulietiškąją viziją, tačiau pastaraisiais mėnesiais prezidentas vis karščiau demonstruoja savo susižavėjimą valstybės tėvu.
Lapkričio 10 dieną, minint M. K. Ataturko mirties 1938 metais metines, R. T. Erdoganas negailėjo panegirikų pirmajam Turkijos prezidentui, ragindamas visus prisiminti jį „su dėkingumu“.
„Vertinama NATO partnerė“
NATO narė nuo 1952 metų Turkija yra svarbi ir aktyvi Aljanso narė, nors neseniai ji sukėlė nepasitenkinimo dėl vis glaudesnių santykių su Rusija.
Turkijos sąjungininkėms Vakaruose ypatingą nerimą sukėlė Ankaros sprendimas pirkti iš Rusijos modernių zenitinių raketų kompleksų S-400, taip pat Ankaros, Maskvos ir Teherano bendradarbiavimas sprendžiant Sirijos krizę.
J. Stoltenbergas atsiprašydamas pabrėžė Turkijos vaidmens Aljanse svarbą.
„Atsiprašau dėl to įžeidimo. Tie incidentai kilo dėl vieno asmens veiksmų ir neatspindi NATO požiūrio, – pareiškė J. Stoltenbergas. – Turkija yra svarbi Aljanso narė, svariai prisidedanti prie Aljanso saugumo“.
Pratybos „Trident Javelin“ (Tridantė ietis) Stavangeryje, Norvegijos pietuose, NATO svetainėje pristatomos kaip „kompiuterizuotos pratybos be karių laukuose“; jomis siekiama tobulinti dideles vadovavimo operacijoms struktūras.
J. Stoltenbergas penktadienį stengėsi pabrėžti, kad dėl šio incidento kaltas asmuo nebuvo NATO bendradarbis.
„Jis yra civilis kontraktininkas, nusamdytas Norvegijos, jis nėra NATO tarnautojas“, – sakė NATO vadovas.
„Būtent Norvegijos tarnybos nuspręs kokias taikyti drausmines priemones, – pridūrė J. Stoltenbergas. – NATO palaiko ryšį šiuo reikalu su Norvegijos tarnybomis“.
Pasak „Anadolu Ajansi“, klaidą padaręs „technikas“ nežinojo, kad panaudojo M. K. Ataturko atvaizdą, ir už tai atsiprašė.
