„Rusijos regionuose didėja įtampos tarp tautų grėsmė“, – taip pareiškė Rusijos vidaus reikalų ministerijos vadovas Vladimiras Kolokolcevas kalbėdamas Valstybės Dūmoje.
Jis pabrėžė, kad kalbama ne apie baudžiamąjį nusikalstamumą – imigrantų įvykdomų kriminalinių nusikaltimų mažėja. Tarpusavyje pešasi ir nebesugyvena Rusijos tautinės mažumos.
Daugėja tautų nesutarimų
V.Kolokolcevas paminėjo Naujosios Maskvos rajone esančio gyvenamojo komplekso „Buninskije luga“ statybvietėje kilusias muštynes.
Susipešė vyrai iš dviejų brigadų, kuriose dirba žmonės iš Uzbekistano ir Armėnijos.
Muštynių dalyviai vieni kitus talžė kastuvais, plaktukais, kūjais ir geležine armatūra.
Tatarstane pastaraisiais mėnesiais taip pat paaštrėjo tautiniai konfliktai, jie persikėlė ir į valstybės valdžios lygį.
Respublikos švietimo ministerija tvirtai įsitikinusi, kad totorių kalbos mokymas turi būti privalomas visose Tatarstano mokyklose. Tai prokuratūra pripažino neteisėtu dalyku ir pareikalavo atleisti švietimo ministrą Engelį Fatachovą. Bet Tatarstano vyriausybė nepakluso. Kuo visa tai baigsis, nežinoma.
Tokius konfliktus sociologai aiškina bendru materialinės gyventojų padėties pablogėjimu.
Audito rūmų duomenimis, žemiau skurdo ribos šalyje gyvena 22 mln. žmonių.
Vadina natūraliu procesu
Dauguma darbinio pobūdžio konfliktų kilo dėl laiku neišmokėtų ar iš viso nesumokėtų atlyginimų. Per pastaruosius 3 mėnesius 27 įmonėse įsiplieskusios problemos dėl darbo užmokesčio baigėsi masiniais protestais ir net bado streikais.
„Kur nors skųstis, ko nors reikalauti beviltiška.
Būtent taip mano Rusijos žmonės. Per pastaruosius dešimt metų žmonių, kurie ieškodami teisybės kreipėsi į viršininkus, sumažėjo nuo 41 iki 36,7 proc.
Į teismą besikreipiančių sumažėjo nuo 7,4 iki 4,1 proc., į vykdomosios valdžios organus – nuo 6,7 iki 2,9 proc. Tų, kurie neturėjo jokių reikalavimų, skaičius išaugo nuo 49,7 iki 54,4 proc. Bet būtent šie žmonės dabar išeina į gatves protestuoti“, – rašė laikraštis „Trud“.
Vis dėlto Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad konfliktų ir darbuotojų protestų padidėjimas Rusijoje esąs natūralus procesas bet kokioje šalyje, kai artėja valstybės vadovo rinkimai.
„Visa tai susiję su priešrinkiminiais metais. Bet kurioje pasaulio valstybėje apskritai auga socialinis aktyvumas“, – pareiškė D.Peskovas, atsakydamas į žurnalistų klausimą apie galimą socialinių protestų augimą.
Rusijos prezidento atstovas pabrėžė, kad protestas yra natūrali tam tikrų visuomenės grupių atsakomoji reakcija į didėjančias priemones valstybės vadovui palaikyti.
Stiprina jėgos struktūras
Augant nepasitenkinimui Maskva ėmė stiprinti ir jėgos struktūras. Praėjusią savaitę prezidentas V.Putinas pasirašė įsaką, pagal kurį gubernatoriai bus saugomi ne privačių apsauginių, bet Rusijos Federacijos nacionalinės gvardijos („Rosgvardija“) pajėgų.
Manoma, kad netrukus „Rosgvardija“ gaus kitus, kur kas didesnius įgaliojimus. Jie bus susiję su gyventojų apsauga kilus vidiniams sukrėtimams, taip pat įvairių stichijų, gaisrų ir kitokių nelaimių atvejais.
Taip pat manoma, kad Civilinės gynybos, nepaprastųjų situacijų ir stichinių nelaimių likvidavimo ministerija netrukus bus išardyta. O jos funkcijas gaus ne Gynybos ministerija, nors to seniai siekė karinės žinybos vadovas Sergejus Šoigu, o vėlgi „Rosgvardija“.
Pastarajai vadovauja armijos generolas Viktoras Zolotovas, neseniai ėjęs Rusijos prezidento saugumo tarnybos vadovo pareigas.
Jei Nepaprastųjų situacijų ministerijos funkcijas perims „Rosgvardija“, šios struktūros darbuotojų skaičius išaugs beveik dvigubai ir sudarys daugiau nei 630 tūkstančių. Tai dvigubai daugiau žmonių, nei jų yra Rusijos armijos sausumos kariuomenėje.
Kaip Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose, Federacijos Taryboje, pranešė generolas V.Zolotovas, jo vadovaujama žinyba jau pradėjo kiekvienoje federalinėje apygardoje kurti greitojo reagavimo pajėgas.
