„Ilmis Umerovas ir Achtemas Čijgozas yra laisvi ir veikiausiai jau nusileido Ankaroje“, – naujienų agentūrai AFP sakė I. Umerovo žmona Majė.
Krymo totorių parlamento, vadinamo Medžlisu, lyderis Refatas Čubarovas sakė, kad tie aktyvistai buvo išlaisvinti po neseniai įvykusių Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Turkijos vadovo Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) derybų.
„Ši problema buvo aktyviai sprendžiama dvi savaites. Tai yra neseniai įvykusių R. T. Erdogano ir V. Putino derybų rezultatas“, – AFP sakė R. Čubarovas iš Kijevo, kur šiuo metu gyvena tremtyje.
„Įvairūs politikai, tarp kurių paminėtina ir Vokietijos kanclerė Angelą Merkel, prisidėjo prie I. Umerovo ir A. Čijgozo išlaisvinimo“, – pridūrė jis.
R. T. Erdoganas pažadėjo paremti turkų kalba šnekančią Krymo totorių mažumą, kuriai rusakalbių ortodoksų regione pavyko išsaugoti savo kalbą ir islamo religiją.
„Dar du įkaitai, dar du ukrainiečiai politiniai kaliniai gavo laisvę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė aktyvistų advokatas Nikolajus Polozovas.
„Tai yra natūralus titaniškų pastangų ir sėkmingai atlikto teisinio, politinio ir diplomatinio darbo rezultatas“, – pridūrė jis.
Rusijos okupuoto Krymo teismas rugsėjį nuteisė buvusį Medžliso pirmininko pavaduotoją I. Umerovą kalėti dvejus metus už „separatizmą“.
Pernai gegužę Rusija apkaltino jį už viešus raginimus pakeisti Rusijos sienas po to, kai per Krymo totorių televiziją jis pareiškė, kad pusiasalis turėtų būti sugrąžintas Ukrainai.
Be kita ko, I. Umerovas, 2016-aisiais tris savaites buvo laikomas psichiatrijos klinikoje pagrindiniame Krymo mieste Simferopolyje.
60-mečio I. Umerovo advokatai tvirtino, kad jis serga diabetu ir Parkinsono liga, todėl negali atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Jam buvo leista likti namuose, kol buvo svarstomas jo skundas.
Tuo tarpu 52-ejų A. Čijgozas buvo suimtas 2015 metais dėl susirėmimų per mitingą, kuriame žuvo du žmonės, prieš Maskvai aneksuojant Krymą 2014 metų kovą. Šį rugsėjį jis buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ šį procesą vadino „klastote“ ir reikalavo, kad A. Čijgozas būtų nedelsiant ir be jokių sąlygų paleistas.
I. Umerovas ir A. Čijgozas ryžtingai prieštaravo savo gimtinės okupacijai ir siekė apginti savo bendruomenę, kai Kremliaus remiamos tarnybos prieš ją ėmėsi griežtų priemonių.
Krymo Aukščiausiasis Teismas balandį faktiškai uždraudė Medžlisą, paskelbęs jį ekstremistine organizacija.
Krymo totoriai priklauso tiurkų etninei grupei, kurių dauguma yra musulmonai; jie buvo ištremti valdant Josifui Stalinui ir į savo gimtąjį pusiasalį grįžo tik paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį.
