Teismo sprendimas sukėlė Serbijos vadovų ir aukų grupių pasipiktinimą, bet Bosnijos musulmonų buvo giriamas šalyje, kurios etninės grupės smarkiai susiskaldę nuo 1992-1995 m. karo.
Buvusios Jugoslavijos prezidento Slobodano Milosevičiaus asmens sargybinis 50-metis N.Oričius yra vienas iš nedaugelio Bosnijos musulmonų lyderių, teistų už žiaurius nusikaltimus prieš serbus.
Jis buvo išteisintas dėl trijų etninių serbų belaisvių nužudymo 1992 metais. Pirmadienį buvo išteisintas ir kitas Bosnijos armijos karys – Sabahudinas Muhičius.
Saugomo liudytojo parodymai, itin svarbūs siekiant kaltinamojo nuosprendžio, stokojo patikimumo ir buvo prieštaringi, nusprendė teisėjas.
„Liudytojo O-1 parodymais neįmanoma remtis, kaip patikimu pagrindu išvadai, kad būtent Naseras Oričius žudė“, – sakė teisėjas Šabanas Maksumičius.
N. Oričius gynė rytinį Srebrenicos miestą, kurį užėmusios Bosnijos serbų pajėgos išžudė apie 8 tūkst. bosnių musulmonų vyrų ir berniukų. Taip prasiveržė didžiausias po Antrojo pasaulinio karo žiaurumas Europos žemyne.
2006 metais N. Oričių JT karo nusikaltimų tribunolas nuteisė dviem metams kalėjimo, kad nepakankamai gynė Srebrenicos serbų gyventojus per 1992-1995 metų karą.
N. Oričių išteisino apeliacinė instancijae 2008 metais. Toks sprendimas papiktino serbus, kurie Hagos teismą apkaltino šališkumu.
„Kelia pavojų taikai“
Pirmadienio sprendimas dar kartą išryškino senas nuoskaudas.
„Sprendimas vėl parodė, kad Bosnijoje nebaudžiami prieš serbus padarę nusikaltimus nusikaltėliai“, – sakė Bosnijos serbų lyderis Moloradas Dodikas.
„Musulmonas teisėjas teisia musulmoną“, – sakė jis, darydamas užuominą, kad sprendimas nuties kelią referendumui dėl etninių serbų dalyvavimo Bosnijos teisiniuose procesuose.
Anksčiau M. Dodikui ne kartą buvo grasinama nepriklausomybės referendumu jo valdomam Serbų respublikos politiniam dariniui, kuris kartu su musulmonų Kroatijos federacija sudaro pokario Bosniją.
Belgrade Serbijos gynybos ministras Aleksandras Vulinas griežtai sukritikavo N. Oričiaus išteisinimą.
„Teismas paleidžiantis teistą nusikaltėlį, žudiką Naserą Oričių, kelia pavojų taikai, saugumui, pasitikėjimui ir susitaikymui visuose Balkanuose“, – pranešime sakė A. Vulinas.
„N. Oričiaus išteisinimas politinėje erdvėje paaštrins situaciją“, – AFP naujienų agentūrai sakė Vinko Lale, Serbijos karo belaisvių asociacijos pirmininkas.
Būdamas jaunas policijos pareigūnas N. Oričius tarnavo Belgrado policijos padalinyje, kurio užduotis buvo saugoti S. Milosevičių, vadovavusį kruvinam Jugoslavijos griuvimui dešimtajame dešimtmetyje.
Per buvusios federacijos teritorijoje siautusius karus nuo 1991 iki 1999 metų žuvo apie 130 tūkst. žmonių. Bosnijos konfliktas nusinešė 100 tūkst. karių.
Kai prasidėjo karas tarp Bosnijos kroatų, musulmonų ir serbų, N. Oričius buvo savo gimtajame Srebenico mieste ir organizavo jo gynimą nuo 1992 metų balandžio mėnesio.
Tačiau jam, kartu su keletu kitų karininkų, buvo liepta atvykti į karinius mokymus, trys mėnesiai prieš Srebenicos užėmimą 1995 metų liepos 11 dieną.
Bosnijoje daugelis kelia klausimą, ar tai buvo ženklas, kad valdžia nusprendė Srebrenicą palikti likimo valiai.
Nepatenkintas N. Oričiaus išteisinimu JT teisme, 2014 metais Belgradas išdavė tarptautinį orderį N. Oričiui suimti ir kaltino jį „vadovavimu keliems išpuoliams prieš serbų kaimus Srebrenicos regione, gąsdinimais, kankinimais ir žudymais siekiant išvaryti serbų gyventojus iš to regiono“.
Aukų asociacijos spėja, kad šioje vietovėje žuvo 2 428 serbų civiliai ir kariai per konfliktą 1992-1995 metais.
Tokio nuosprendžio tikėtasi
N. Oričius suimtas 2015 metais Šveicarijoje pagal Serbijos išduotą orderį ir grąžintas į savo šalį teismui.
„Neturiu ką pasakyti, viską pasakė teismas“, – žurnalistams trumpai sakė N. Oričius išėjęs iš teismo rūmų pas jį pasitikusis savo šalininkus.
„Tikėjomės tokio nuosprendžio, nes šis vyras nėra kaltas“, – AFP pirmadienį sakė Kada Hotič, kurios sūnus, vyras ir du broliai buvo nužudyti per skerdynes.
Po Bosnijos karo apie N. Oričių buvo girdima retai iki pat jo suėmimo ir perdavimo Hagos tribunolui 2003 metais.
2009 metais jis buvo nuteistas dviem metams kalėjimo Sarajeve dėl neteisėto ginklų laikymo, bet prezidentūra jam suteikė malonę.
