Vicepremjerė Soraya Saenz de Santamaria sakė radijui COPE: „Jeigu jie paskelbs nepriklausomybę, bus priimti sprendimai atkurti įstatymų laikymąsi ir demokratiją“.
Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as antradienio vakarą planuoja kreiptis į regiono parlamentą ir aptarti politinę padėtį. Separatistų politikai sakė, kad per tą posėdį bus paskelbta nepriklausomybę, nors kai kurie valdančiosios koalicijos įstatymų leidėjai teigė, kad toks žingsnis tebūtų „simbolinis“.
S.Saenz de Santamaria taip pat ragino Katalonijos vyriausybės narius, „kurie tebegerbia demokratiją ir laisvę, susilaikyti nuo šuolio į prarają“.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy savo ruožtų pažadėjo, kad šalis nebus suskaldyta.
Pirmadienį paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ M.Rajoy sakė, kad „Ispanija nebus padalyta, o nacionalinė vienybė bus išsaugota. Padarysime viską, ką leidžia įstatymai, kad tai užtikrintume.“
Premjeras pridūrė, kad „mes užkirsime kelią šiai nepriklausomybei“.
Neatsisako planų skelbti nepriklausomybę
Po savaitgalį Katalonijoje vykusių šimtatūkstantinių mitingų už Ispanijos vienybę sustiprėjo pasipriešinimas katalonų ketinimams atsiskirti, tačiau regiono lyderis neatsisako grasinimų oficialiai paskelbti nepriklausomybę ir galbūt padaryti tai jau artimiausiomis dienomis.
Protestuotojai užplūdo gatves po kelias dienas tvyrojusios didžiulės įtampos, kurią išprovokavo griežti policijos veiksmai per uždraustą spalio 1-osios referendumą dėl nepriklausomybės, paskatinę separatistų lyderius įspėti, kad regionas gali vienašališkai atsiskirti nuo Ispanijos.
Separatistai paragino regiono vadovą C.Puigdemont’ą apeinant centrinę vyriausybę paskelbti nepriklausomybę, kai jis antradienį vakare kreipsis į Katalonijos parlamentą.
Sekmadienį viename interviu C. Puigdemont’as užsiminė, kad regionas neatsisakys savo tikslo ir paskelbs nepriklausomybę, jei Madridas toliau atsisakys vesti dialogą.
„Neužtrenkėme durų tarpininkavimui; esame pasakę „taip“ daugeliui pasiūlytų tarpininkavimo galimybių“, – sakė regiono vadovas Katalonijos televizijai TV3.
„Dienos bėga, ir jei Ispanijos valstybė neduos teigiamo atsakymo, padarysime tai, ką ketiname“, – pažymėjo jis.
„Tylioji dauguma“
Šimtai tūkstančių demonstrantų su vėliavomis, vadinančių save „tyliąja dauguma“, sekmadienį susirinko Barselonos centre pareikšti protesto prieš atsiskyrimo planą, sukėlusį šalyje rimčiausią politinę krizę per kelis dešimtmečius.
Municipalinė policija nurodė, kad mitinge dalyvavo maždaug 350 tūkst. žmonių. Tuo tarpu organizatoriai skelbia, kad dalyvių buvo nuo 930 tūkst. iki 950 tūkstančių.
Kai kurie protestuotojai reikalavo, kad C. Puigdemont'as būtų pasiųstas už grotų dėl to, kad organizavo nepriklausomybės referendumą. Kiti mitingo dalyviai ragino vesti dialogą.
Didžiausio prieš atsiskyrimą nuo Ispanijos pasisakančio judėjimo – „Katalonijos pilietinės visuomenės“ (Societat Civil Catalana) – organizuotos protesto akcijos šūkis buvo: „Gana, atgaukime sveiką protą!“ (Prou! Recuperem el seny“; „Basta, recuperemos la sensatez!“).
Praėjusią savaitę pasirodė ženklų, kad abi pusės linkusios imtis žingsnių įtampai sušvelninti, kai Madridas atsiprašė katalonų, referendumo dieną nukentėjusių nuo brutalių policijos pareigūnų veiksmų.
Tačiau virš šalies tebekybo nežinomybės šešėlis, o Katalonijos ir Madrido priešprieša kelia didžiulį susirūpinimą Europos Sąjungai, besirengiančiai numatytam Didžiosios Britanijos išstojimui.
