Katalonijos vyriausybė pranešė, kad susirėmimuose su Ispanijos pareigūnais buvo sužeisti 337 žmonės, kai kurie iš jų smarkiai.
Riaušių policija guminėmis lazdomis puolė protestuotojus, kurie trukdė iš apylinkių išnešti konfiskuotas balsadėžes. Į žmones pareigūnai šaudo ir guminėmis kulkomis.
Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad sužeistųjų per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse yra 91. Anot sveikatos departamento, 337 asmenys apsilankė ligoninėse ir sveikatos centruose; iš jų 91 patvirtintas kaip sužeistasis; vienam pastarųjų sunkiai sužeista akis.
„Smurtas neatbaidys katalonų nuo balsavimo“, – sekmadienį pareiškė regiono prezidentas Carlesas Puidgemontas.
Katalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turullas pranešė, kad veikia 73 proc. balsavimo apylinkių, o elektroninė sistema nuolat trikdoma.
Ispanijos centrinė vyriausybė kategoriškai nepritaria referendumui, kurį teismai paskelbė nekonstituciniu, ir žadėjo neleisti jam įvykti.
Referendumas sukėlė didžiausią per kelis dešimtmečius Ispanijos politinę krizę ir suskaldė katalonų bendruomenę. Regiono gyventojai yra pasidaliję į apylyges nepriklausomybės priešininkų ir šalininkų stovyklas, nors didžioji dauguma ir nori šį klausimą išspręsti teisėtu balsavimu.
20 val. 07 min. Katalonijos vyriausybės atstovas Jordi Turullas pranešė, kad iš viso policija sekmadienį uždarė 319 iš maždaug 2 tūkst. balsavimo apylinkių.
Balsavimo apylinkės bus uždaromos 20 val. (vietos, 21 val. Lietuovos laiku), išskyrus tuos rinkėjus, kurie iki tol atvyks laukti eilėse.
Barselonoje ispanų policininkai sekmadienį spardė, mušė žmones ir tempė juos už plaukų per susirėmimus, mėgindami sustabdyti referendumą dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės, rodo vienos balsuotojos nufilmuota medžiaga.
Naujienų agentūros „The Associated Press“ gautame vaizdo įraše matoma, kaip Ispanijos nacionalinės policijos pareigūnai tampo ir stumdo žmones nuo laiptų Pau Clariso mokykloje Barselonos Sant Marčio rajone. Vienas pareigūnas matomas nušokantis nuo laiptų ir pataikantis ant žmogaus, gulinčio ant žemės.
Viena moteris matoma tempiama už plaukų, o kiti – spardomi gulintys ant žemės. Įraše girdisi garsūs žmonių klyksmai ir šūksniai „Nešdinkitės!“, skirti pareigūnams.
Šį vaizdą nufilmavusi moteris sakė, kad balsuotojai tiesiog sėdėjo ir stengėsi tokiu būdu sutrukdyti policijos veiksmams. Ji teigė nemačiusi jokių provokacijų. Vaizdo įrašo autorė prašė neviešinti jos vardo.
18 val. 05 min. Barselonos merė Ada Colau pranešė, kad sužeistųjų per susirėmimus jau 460. Kol kas jokia kita institucija šio skaičiaus nepatvirtino.
17 val. 02 min. Madridą susilaikyti nuo smurto paragino ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Emocinė įtampa labai didelė, nepasitikėjimo žaizdos gilios, bet dialogas su savo žmonėmis Ispanijai yra būtinas. Smurtas nepadės“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė L.Linkevičius.
16 val. 42 min. Kol kas informacijos apie balsavimo aktyvumą nėra, skelbia "The Guardian" reporteris Stephenas Burgenas.
Balsavimas vyksta lėčiau, nes elektroninės balsų skaičiavimo sistema neveikia, o žmonės savo valią išreiškia ant popierinių biuletenių.
Be to, nors pasaulį apskriejo žiauriai žmones iš apylinkių tempiančių pareigūnų vaizdai, policija pasirodė toli gražu ne kiekvienoje apylinkėje. Daug žmonių visoje Katalonijoje balsuoja ramiai ir netrukdomi.
Iš Baskijos atvykęs 22-ejų studentas Jonas Marauri savo ruožtu parodė AFP reporteriui vieną guminę kulką po policininkų šūvių į šimtus protestuotojų, nenorėjusių trauktis nuo balsavimo vietų.
„Ne aš vienas turiu tokią, daugelis rinko jas“, – sakė jis.
Kitas demonstrantas, 37-erių Davidas Pujolis parodė žaizdą kojoje ir sakė, kad tai nuo guminės kulkos. Ir kiti demonstrantai minėjo šaudymą guminėmis kulkomis.
Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.
16 val. 1 min. 19-metis Marti Pontas pasakojo „The Guardian“, kaip į mokyklą, kurioje jie budėjo nuo paryčių, įsiveržė policijos pajėgos.
„Atvažiavo septyni Nacionalinės policijos autobusiukai. Visi susirinkome prie durų ir laukėme. Mačiau pagyvenusių žmonių, bet vaikų nebuvo. Tada 15 šarvuotų policininkų ir dar penki su veido uždangalais ėmė veržtis į vidų, – pasakojo vaikinas. – Jie stumdė mus su skydais ir vertė į šoną, bet mūsų buvo per daug.“
Tada, pasak katalono, atvažiavo dar daugiau policijos autobusiukų, iš kurių išlipę pareigūnai ėmė traukti žmones iš pastato, kai kada už gerklės, daug moterų buvo traukiamos už plaukų.
Pareigūnai įsilaužė pro kitas duris, atėmė balsadėžes ir biuletenius, kuriuos sukrovė į paprastą nepažymėtą „Seat“ automobilį.
15 val. 43 min. Ispanijos centrinė vyriausybė sekmadienį pareikalavo, kad Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as atšauktų nepriklausomybės referendumą regione, kuriame turėjo įsikišti policija, kad balsavimas neįvyktų, ir tokį referendumą vadino farsu.
„C.Puigdemont'as ir jo komanda, tik jie yra atsakingi už visa tai, kas vyksta šiandien, ir už visa tai, kas gali įvykti, jeigu jie nenutrauks šio farso“, – sakė Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje Enricas Millo per spaudos konferenciją.
Jis peikė Katalonijos vyriausybę, paskutinę minutę pakeitusią referendumo taisykles, kad būtų priimami balsalapiai be vokų, ir sakė, kad tai neužtikrina konfidencialumo ir atveria kelią suklastotų biuletenių kišimui į balsadėžes.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė E. Millo.
„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – pridūrė jis.
15 val. 34 min. Belgijos premjeras tarpo pirmuoju užsienio lyderiu, pasmerkusiu žiauriai su protestuotojais besielgiančią teisėsaugą.
„Smurtas niekada negali būti atsakymas. Smerkiame visas smurto formas ir raginame pasikliauti politiniu dialogu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Charles'is Michelis.
Katalonijos ombudsmenas dėl Ispanijos valdžios veiksmų pažadėjo kreiptis į Europos institucijas, tarp jų ir Europos Vadovų Tarybą.
Rafaelis Ribo sekmadienį pareiškė, kad Ispanijos teisėsauga naudoja neproporcingą taktiką ir smurtauja prieš piliečius, mėgindama sustabdyti balsavimą referendumą.
Katalonijos valdžios paskirtas piliečių teisių stebėtojas piktinosi, kad Madridas nerodo jokios pagarbos žmogaus teisėms ir paragino sustabdyti smurtą.
14 val. 24 min. Ne visi protestuotojai pasisako už referendumą. Tiek Madride, tiek Barselonoje sekmadienį vyksta demonstracijos už Ispanijos vienybę.
Protestuotojai mojuoja Ispanijos vėliavomis ir skanduoja šūkius prieš referendumą.
Tuo tarpu Katalonijos žiniasklaida praneša, kad į akį policininkų gumine kulka sužeistas asmuo yra operuojamas Barselonos Šv. Pauliaus ligoninėje.
13 val. 46 min. Katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as sekmadienį piktinosi „nepateisinamu smurtu“, kurį Barselonoje naudoja Ispanijos nacionalinė policija, mėgindama išvaikyti žmones, norinčius balsuoti nepriklausomybės referendume, uždraustame Madrido.
„Nepateisinamas ir neprotingai, ir neatsakingai Ispanijos valstybės naudojamas smurtas nesustabdys Katalonijos žmonių valios“, – sakė jis žurnalistams, smerkdamas tai, kad policija panaudoja „lazdas, gumines kulkas, ir nežabotą jėgą“ prieš taikius demonstrantus.
Katalonijos pagalbos tarnybos pranešė, kad medicinos pagalba suteikta 38 asmenims, nukentėjusiems per policijos veiksmus rinkimų apylinkėse.
Nurodoma, kad 35 žmonės sužeisti lengvai, o trys „sunkiau“; devyni nuvežti į sveikatos centrus; „dauguma atvejų buvo sumušimai, galvos svaigimas ir nerimo priepuoliai“,
Ispanijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad sužeista ir 11 pareigūnų: devyni nacionalinės policijos pareigūnai ir du civilinės gvardijos nariai. Pažymima, kad į policininkus buvo mėtomi akmenys.
13 val. 11 min. Ispanijos riaušių policija guminėmis kulkomis apšaudė protestuotojus Barselonoje prie vienos balsavimo apylinkės; sužeisti keli žmonės.
Pareigūnai kulkomis mėgino išvaikyti žmones, norėjusius sutrukdyti Nacionalinės policijos automobiliams išvežti iš apylinkės paimtas balsavimo urnas.
AP fotografas paliudijo, kaip buvo sužeisti keli žmonės per priešpriešą Barselonoje prie Rius i Tauleto mokyklos, kur kai kurie rinkėjai suspėjo pabalsuoti iki policijai atvykstant.
Pasak liudininkų, buvo spardomas ir mušamas lazdomis 48-erių Manuelis Conedeminas, informacinių technologijų specialistas, pamėginęs sutrukdyti policininkams išvažiuoti su konfiskuotomis balsadėžėmis. Be to į jį dar buvo šauta šratais.
12 val. 47 min. Barselonos merė Ada Colau paragino Ispanijos teisėsaugą liautis naudojus jėgą prieš protestuotojus ir pasiūlė Ispanijos premjerui Mariano Rajoy atsistatydinti.
12 val. 43 min. Ispanijos centrinės vyriausybės atstovas Katalonijoje sekmadienį griežtai kritikavo regiono policiją, kad ši neuždarė balsavimo vietų ir neblokavo nepriklausomybės referendumo, kurį Madridas laiko neteisėtu.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo nurodyta blokuoti šį neteisėtą referendumą ir neleisti atidaryti rinkimų apylinkių, bet, deja, dauguma atvejų taip nebuvo. Politika nugalėjo profesionalumą“, – sakė Enricas Millo.
Teko „veikti“ Ispanijos nacionalinės policijos ir Civilinės gvardijos pareigūnams, kurie konfiskavo balsadėžes ir balsalapius, ir uždarė balsavimo vietas, pridūrė jis.
„Vienintelis šiandienos operacijos tikslas yra užtikrinti, kad šis neteisėtas referendumas neįvyktų ir kad Ispanijos bei Katalonijos žmonės galėtų toliau taikiai ir laisvai gyventi, kaip gyveno pastaruosius 40 metų“, – sakė E.Millo.
11 val. 49 min. Katalonų lyderis Carlesas Puigdemont'as sekmadienį balsavo Madrido uždraustame referendume, nors policija ir stengiasi jį sutrukdyti, verždamasi į balsavietes.
Katalonijos vyriausybė tviteryje paskelbė C.Puigdemont'o nuotrauką, kaip jis balsuoja Korneljos de Terio mieste Žironos (isp. Cheronos) provincijoje – visai kitoje vietoje negu iš pradžių laukta, kad jis balsuos.
Tuo tarpu Barselonoje pranešama, kad riaušių policija į protestuotojus, susirinkusius prie balsavimo apylinkių, šaudo guminėmis kulkomis. AP žurnalistai pranešė, kad keli žmonės per susirėmimus buvo sužeisti.
11 val. 38 min. Riaušėms pasirengusi Ispanijos policija įsiveržė į balsavimo centrą, kuriame referendume dėl Katalonijos nepriklausomybės turėjo balsuoti regiono lyderis.
Civilinės gvardijos policininkai plaktuku išdaužė Sant Chulija de Ramiso, esančio netoli Katalonijos Žironos (isp. Cheronos) miesto, balsavimo centro paradinių durų stiklą ir panaudodami metalo žirkles įsiveržė į vidų. Lauke žmonės, laukę galimybės atiduoti savo balsą, susistumdė su pareigūnais.
Mažiausiai viena moteris buvo sužeista; ją neštuvais išgabeno paramedikai.
Televizijos reportažuose matyti, kad policija prie vietos sporto centro susirinkusią minią vaikė guminėmis lazdomis.
11 val. 35 min. Nors kai kurias balsavimo apylinkes visoje Katalonijoje uždaro Ispanijos policija, šimtai žmonių vis tiek stovi eilėse prie tų, kuriose viskas veikia be trukdžių.
Eilėje laukiantys žmonės plojimais ir šūksniais sveikina tuos, kuriems pavyko atiduoti balsą.
10 val. 58 min. Ispanijos riaušių policija Katalonijos mieste Žironoje (isp. Cheronoje) sekmadienį atidžiai saugo balsavietę, į kurią Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as turėjo ateiti balsuoti Madrido uždraustame referendume.
Pasak AFP reporterio, policijai atvykus kilo susistumdymas, bet prezidentas balsavo apie 10 val. (vietos, 11 val. Lietuvos laiku) kitoje apylinkėje.
Tuo tarpu Ispanijos vidaus reikalų ministerija tviteryje paskelbė, kad Barselonoje jau konfiskuotos pirmosios balsadėžės ir balsalapiai.
„Štai pirmosios balsadėžės ir balsalapiai, konfiskuoti Barselonoje. Pareigūnai tebetelkiami Katalonijoje“, – parašė tviteryje Ispanijos vidaus reikalų ministerija ir įdėjo nuotrauką, kurioje matyti keturios balsadėžės ir krūvos balsalapių.
Pasak naujienų agentūros „The Associated Press“, balsadėžės plastiko maišuose Barselonoje buvo įneštos į tuos balsavimo punktus mokyklose, kurias užėmė moksleiviai, jų tėvai ir aktyvistai.
10 val. 48 min. Katalonijos pareigūnai sako, kad rinkėjams bus leidžiama balsuoti bet kurioje rinkimų apylinkėje, o ne jiems paskirtoje, kaip buvo skelbiama anksčiau, nes daug rinkimų apylinkių uždarė policija.
Regiono vyriausybės atstovas Jordi Turullas sakė, kad pagal paskutinės minutės tvarką 5,3 mln. rinkėjų galės balsuoti ir bus išvengta pakartotinio balsavimo.
Pasak J.Turullo, katalonai galės balsuoti su namuose atsispausdintais balsalapiais, jei to prireiks, nors pareigūnai išspausdino naujus balsalapius policijai konfiskavus 5 mln. ankstesnių. Atstovas taip pat sakė, kad „mokslininkų ir profesionalų“ grupė dirbs balsavimo stebėtojais.
Regiono parlamento paskirta rinkimų taryba praėjusią savaitę buvo paleista siekiant išvengti didelių Ispanijos Konstitucinio Teismo baudų.
Tūkstančiai referendumo rėmėjų užėmė mokyklas ir kitus pastatus, kuriuose turi vykti balsavimas, dar iš vakaro. Tarp jų daugybė moksleivių ir jų tėvų, kurie pasiliko klasėse penktadienį pasibaigus pamokoms ir su miegmaišiais laukė ryto.
Kai kuriose Katalonijos dalyse ūkininkai sustatė traktorius priešais balsavimo apylinkes, kad jų negalėtų pasiekti policijos ekipažai. Buvo išimti ir mokyklų vartais, kad pareigūnams būtų sunkiau uždaryti apylinkes.
Šiam referendumui dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos kategoriškai prieštarauja Ispanijos valdžia.
Katalonijos nepriklausomybės siekiančiųjų lyderiai yra pažadėję skelbti nepriklausomybę, jeigu „taip“ balsai laimės; jie ragino visus 5,3 mln. rinkimų teisę turinčių piliečių ateiti balsuoti.
