Į Kataloniją atvykę tarptautiniai stebėtojai sako, kad tokio masto represijų nėra matę seniai.
Naujausiais duomenimis, per sekmadienį vykusį Katalonijos nepriklausomybės referendumą, prieš kurio dalyvius buvo nukreiptos gausios policijos pajėgos, nukentėjo 844 žmonės ir 33 pareigūnai.
„Jau 761 žmogui prireikė medikų pagalbos“, – agentūra BNS cituoja Katalonijos sveikatos apsaugos departamentą.
Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės yra pripažinę prieštaraujančiu Konstitucijai.
„Tai, kad Europos viduryje žmonėms reikia slėpti urnas, yra neįtikėtina“, – portalui lrytas.lt sakė vienas į Manresos miestą atvykusių tarptautinių stebėtojų iš Slovakijos ir pridūrė, kad policijos represijos politiniu atžvilgiu yra neprotingos.
Kruvini veidai, ašaros ir panika. Štai kaip Katalonijoje vyksta referendumas dėl nepriklausomybės. Ispanijos policija veržiasi net ir labai mažų miestelių balsavietes, niokoja seniūnijas, guminėmis lazdomis muša žmones. Sužeista daugiau nei 350 žmonių
„Baisu, labai baisu, jų labai daug ir jie labai įtūžę“ – portalui lrytas.lt iš mažos Fonojosa gyvenvietės pasakojo seniūnijoje esančią balsavietę ginantis Ericas Zafra.
Po civilinės gvardijos įsiveržimo į jo miestelį per socialinius tinklus Fonojosos meras Eloi Hernandezas paviešino audio įrašą, kuriame jis verkdamas pasakoja, kaip 70 civilinės gvardijos narių įsiveržė į seniūniją, viską sudaužė ir išsinešė urnas.
„Pasauli, žiūrėk, kokia pas mus demokratija“, – sakė Katalonijoje gyvenanti Laia Alvarez. – Tie, kurie kritikavote referendumą, jei ir dabar pritariate smurtui prieš katalonų tautą, esate neverti demokratų vardo.“
Pasaulis šiandien Katalonijoje išvydo tokius smurto vaizdus, kurių niekas niekada nebūtų norėjęs matyti XXI amžiuje Europos viduryje. Kas už tai atsakingas? Kaip Mariano Rahoy pasiteisins prieš pasaulį už policijos represijas?
Parodė tikruosius veidus
Mažoje Katalonijos gyvenvietėje Agilar de Segaroje balsavimas vyksta ramiai ir taikiai, tačiau balsavietėje susirinkę kaimo gyventojai įsitempę laukia naujienų.
Žinios apie tai, kad civilinė Ispanijos gvardija įsiveržė į gretima esančios Fonojosos seniūniją kelia nerimą. Žmonės pasiruošę bet kuriuo momentu stoti ginti balsavietės prie durų ir slėpti urnas.
„Trumpam paslėpkime urnas ir eikime pietauti. Geriau, kad jie mūsų neužtiktų balsuojant“, – į kaimo gyventojus po įvykių kaimynystėje kreipėsi rinkimų apylinkės vadovas.
Kadangi Katalonijos rinkėjų sąrašas yra bendras, uždarytų apylinkių gyventojai gali balsuoti bet kurioje kitoje vietoje. Apie tokį strateginį ėjimą Katalonijos vyriausybė rinkėjams paskelbė šiandien ryte. Todėl dienos viduryje į Aguilar de Segarra kaimą pradėjo plūsti balsuotojai iš netoliese uždarytų balsavimo būstinių.
Katalonijos vyriausybė tvirtina, kad „šiandien kiekviena pusė parodė savo tikrąjį veidą“.
Katalonijos vadovybė paskelbė, kad apskųs Europos Sąjungai (ES) prieš taikią tautą šiandien panaudotą smurtą.
Savo ruožtu Ispanijos vyriausybė gina savo poziciją. Ispanijos viceprezidentė Soraya Saenz de Santamaria tvirtino, kad policijos veiksmai nėra neproporcingi ir kad vyriausybė buvo priversta imtis veiksmų nelegaliam referendumui sustabdyti.
Prie balsavimo būstinių ir toliau formuojasi milžiniškos eilės. Nors pastoviai blokuojamos internetinės programos, žmonės kantriai laukia savo eilės ir tvirtina, kad nesitrauks, kol negalės balsuoti.
Pamažu aiškėja, kad Ispanijos centrinė vyriausybė iš tikrųjų panaudojo visas priemones referendumui užgniaužti, tačiau katalonų jiems nutildyti smurtu tikriausiai nepavyks.
Garsus Ispanijos žurnalistas Jordi Evole per „Twitter“ socialinį tinklą paskelbė, kad „smurto prieš referendumą iniciatoriai privedė prie to, kad šiandien Katalonija galutinai palieka Ispaniją.“
Maldauja Europos atsako
Nors policijos smurtas kai kuriose Katalonijos balsavietėse užtemdė šventinę nuotaiką ir nepriklausomybės šalininkų viltį, Fonollosos miestelio pradinės mokyklos mokytoja Imma Cortina sutiko pasidalinti mintimis apie šiandienos svarbą.
„Man ši diena yra labai svarbi, jaučiu labai daug jausmų. Bet turbūt svarbiausias dalykas šiandien yra viltis“, – sakė I.Cortina.
„Šiandien galvoju apie Katalonijos tautos kovą už savo teises, mes jau daug metų esame engiama tauta, įvairiais istorijos momentais iš mūsų buvo atimta kalba ir kultūra, kartais labai akivaizdžiais, kartais užslėptais būdais. Mus taip pat išsunkė ekonomiškai. Atėjo laikas, kai norim patys tvarkytis savo šalyje, gerinti šalies socialinį gerbūvį ir atsikratyti Ispaniją alinančios korupcijos“, – apie tai, kaip katalonai priėjo prie referendumo slenksčio, prisimena mokytoja.
Ji tvirtino kad Ispanijos metodai yra labai agresyvūs, jie pažeidžia žmonių teises.
„Gaila, kad kitų Europos valstybių vadovai, kuriuos valdo ekonominiai interesai, tyli. Tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau Europa prabils ir padės mūsų tautai apginti savo teises, ne tik apsisprendimo, bet ir žodžio laisvę. Jei Europos Sąjunga ir toliau tylės, tai nežinau, kam ji išvis reikalinga“, – kaip ir daugelis katalonų ES žodžių laukia I.Cortina.
Policija pasirinko pusę
Likus kelioms dienoms iki referendumo pagrindinis klausimas buvo toks: ar Katalonijos policija paklus Madrido įsakymui uždaryti balsavietes referendumo rytą?
Katalonijos policijos „Mossos d'Esquadra“ reakcija į rugpjūčio mėnesio teroristinius išpuolius Barselonoje nepaprastai sustiprino jų vaidmenį, nepriekaištingas ir efektyvus jų elgesys sužadino visuomenės ir institucijų dėkingumą. Todėl buvo svarstoma, ar referendumo dieną jiems teks nedėkingas vaidmuo kovojant prieš balsuoti norinčią visuomenę.
Į nedidelę Aguilar de Segaros balsavietę du Katalonijos policininkai atėjo pėsti, nes kelias buvo užblokuotas ekskavatoriaus. Jiems prie balsavietės susirinkusių žmonių paklausus, kas yra atsakingas už balsavimo organizavimą, žmonės choru atsakė: „Mes visi“.
Policininkai tai užfiksavo raštiškame dokumente ir pasitraukė. „Mes visą dieną būsime netoliese“ – pridūrė nueidami.
Toks policijos nepaklusnumas supykdė Madridą ir dabar Ispanijos vyriausybė reikalauja Katalonijos policijos vado Josepo Luiso Trapero atsistatydinimo.
