Partija pirmadienį pažėrė pažadų kovoti prieš „svetimšalių invaziją į šalį“. Prieš migrantus nusistačiusios partijos kampanija rėmėsi kritika ketvirtai kadencijai sekmadienį išrinktos kanclerės Angelos Merkel migracijos politikai.
Lyderė sukėlė daug dešiniųjų pasipiktinimo 2015 metais atverdama Vokietijos duris migrantams iš Artimųjų Rytų.
„Vienas milijonas užsieniečių, kurie buvo priimti į Vokietiją, atėmė iš mūsų dalį valstybės ir „Altenatyva Vokietijai“ to nenori. Nenorime prarasi savo šalies kitokios kultūros svetimšalių invazijai“, – kalbėjo vienas iš partijos lyderių Alexanderis Gaulandas.
Pasak jo, 94 mandatus iš 709 vietų parlamento užsitikrinsianti partija buvo išrinkta tam, kad kovotų su imigracijos problema.
Tačiau, kaip aiškina Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis, rinkimų žemėlapis parodo, kad „Alternatyva Vokietijai“ iškilo ne vien dėl to.
„Tokių partijų įtaka Europoje jau kelis dešimtmečius didėja. Migracijos keliami iššūkiai yra ilgalaikiai, tačiau visko nurašyti tam nereikėtų. Atsiranda nauja karta rinkėjų, kuri nėra susisaisčiusi ryšiais su nė viena partija“, – teigė politologas.
Pasak jo, verta atkreipti dėmesį į tai, kad partijai geriau sekėsi Rytų Vokietijoje, kur imigrantų iš Vidurinių Rytų yra kur kas mažiau.
Privers atsigręžti į problemas
Ką toks kraštutinių dešiniųjų atsiradimas parlamente reiškia A.Merkel? Gali būti, kad netikėtai geras radikalų pasirodymas privers ir ją šiek tiek sugriežtinti politikos kryptį.
Nors A.Merkel trečiąkart buvo perrinkta kanclere, žemesniuosiuose parlamento rūmuose Krikščionių demokratų sąjungos ir Krikščionių socialistų sąjungos aljansas tokio prasto rinkimų rezultatų nematė nuo 1949 metų, kai Vokietijoje pirmąkart po karo buvo rengiami rinkimai.
Net ir 12 metų vyriausybės lyderės poste praleidusi kanclerė pirmadienį prisipažino maniusi sulauksianti geresnio rezultato.
Be to, kanclerė pažadėjo įsiklausyti į kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ parėmusių rinkėjų rūpesčius, būgštavimus ir nerimą.
„Turėsime susidoroti ne tik su ekonominiais ir saugumo klausimais, bet ir kreipti dėmesį į migracijos šaknis, – sakė A.Merkel. – Šiandien galime pasakyti, kad gavome mandatą prisiimti atsakomybę ir tai padarysime ramiai, bendraudami su savo partneriais.“
Kaip pastebi M.Jastramskis, A.Merkel jaus spaudimą griežtinti savo retoriką migrantų atžvilgių – panašų postūmį į dešinę jau patyrė ir Nyderlandų vyriausybė, kuriai iššūkį metė radikalios jėgos.
„A.Merkel tai padaryti bus ganėtinai sudėtinga, ypač jeigu ji priims į koaliciją žaliuosius, kurių pažiūros yra gan liberalios ir Vokietijos partinėje sistemoje jie yra visiška „Alternatyvos Vokietijai“ priešingybė“, – aiškino politologas.
Kairieji nesulaukė vokiečių padėkos
Jeigu „Alternatyva Vokietijai“ pelnė daugiau vietų nei prognozuota, socialdemokratų lyderis Martinas Schulzas pripažino, kad jo partija patyrė triuškinamą pralaimėjimą. Šįkart ji pasirodė prasčiausiai per pokario laikotarpį.
M.Schulzas pažadėjo, kad Socialdemokratų partija, priklausanti kadenciją baigiančiai A.Merkel Vokietijos tradicinių dominuojančių partijų „didžiajai koalicijai“, pereis į opoziciją.
Socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų (2013-aisiais už juos balsavo 25,7 proc. rinkėjų). Šie rezultatai buvo blogesni negu ankstesnis prasčiausias partijos pasirodymas prieš aštuonerius metus, kai jie surinko 23 proc. balsų.
Iš kur toks slydimas žemyn? M.Jastramskis aiškina, kad dėl to kaltas neaiškus socialdemokratų vaidmuo politikoje.
„Socialdemokratai buvo jaunesnieji koalicijos partneriai. O A.Merkel partiečiai Vokietijos elektorato yra laikomi kompetentingais politikais, gebančiais administruoti šalies ekonomiką.
Vokietijos ekonomika pastaraisiais metais gan stipriai auga, o žmonių gyvenimas gerėja. Natūraliai dėl to atsakomybę prisiima krikščionys demokratai, o socialdemokratų vaidmuo lieka neaiškus – jie nei opozicija, nei koalicijos dalis“, – teigė politologas.
