„Mes priėmėme politinį sprendimą, gerbiame susitarimą ir jo laikysimės, kas beatsitiktų“, – pareiškė FARC lyderis Rodrigo Londono (Rodrigas Londonas), dar žinomas kaip Timochenko (Timošenka) žurnalistams Osle po susitikimo su Kolumbijos užsienio reikalų ministre Maria Angela Holguin (Marija Anchela Holgin).
Pagal praėjusiais metais pasirašytą susitarimą su Kolumbijos vyriausybe dėl pusę amžiaus trunkančio konflikto užbaigimo, FARC privalėjo iki gegužės pabaigos atiduoti savo ginklus JT misijai Kolumbijoje. Vėliau dėl logistinių problemų šis terminas buvo pratęstas iki birželio 20 dienos.
Po birželio 7 dienos, kai sukilėliai perdavė 30 proc. savo ginklų, iki trečiadienio buvo tikimasi iš jų gauti dar 30 proc., o likę 40 proc. turėjo būti atiduoti iki birželio 20 dienos.
Tačiau JT misija Kolumbijoje pranešė, kad iki šiol yra gavusi tik maždaug 40 procentų ginklų vietoje 60 procentų, kurių buvo tikėtasi.
Vis tik M.A.Holguin sakė esanti įsitikinusi, kad FARC visiškai nusiginkluos.
Taikos susitarimą Kolumbijos prezidentas Juanas Manuelis Santosas (Chuanas Manuelis Santosas) ir FARC – Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų – lyderis Rodrigo Londono (Rodrigas Londonjas) pasirašė pernai lapkritį.
1964 metais prasidėjęs pilietinis karas nusinešė 260 tūkst. gyvybių, 6,8 mln. gyventojų privertė palikti savo namus, dar 45 tūkst. žmonių dingo.
Į konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės ir dešiniojo sparno partizanai. Smurtą šalyje, kuri yra didžiausia kokaino gamintoja pasaulyje, kurstė ir narkotikų karteliai.
Tačiau po didžiulio masto armijos puolimo 2006–2009 metais, kuriam vadovavo tuo metu gynybos ministro pareigas ėjęs dabartinis prezidentas J.M.Santosas, nusilpęs FARC judėjimas sutiko sėsti prie derybų stalo.
Už pastangas nutraukti pusę amžiaus jo šalį krečiantį konfliktą J.M.Santosas pelnė Nobelio taikos premiją.
Šiemet vasarį Kolumbijos vyriausybė pradėjo taikos derybas su paskutine šalyje aktyviai veikiančia sukilėlių grupuote – Nacionaline išvadavimo armija (ELN).
