Bahreino užsienio reikalų ministerija anksti pirmadienį paskelbė per 48 valandas susigrąžinsianti savo diplomatinės misijos darbuotojus iš Kataro sostinės Dohos. Visiems Kataro diplomatams taip pat nurodyta palikti Bahreiną per tokį patį laikotarpį.
URM pranešime sakoma, kad Kataro piliečiai privalės palikta Bahreiną per dvi savaites, taip pat bus sustabdytas oro ir jūsų susisiekimas tarp abiejų šalių. Kol kas neaišku, kaip tai paveiks oro bendrovę „Qatar Airways“, vieną iš pagrindinių tolimųjų skrydžių operatorių regione.
Bahreinas kaltina Katarą „žiniasklaidos kurstymu, ginkluotos teroristinės veiklos rėmimu ir su Iranu susijusių grupuočių, vykdančių diversijas ir kurstančių sumaištį Bahreine, finansavimu“.
Saudo Arabija savo pranešimą apie nutraukiamus diplomatinius santykius irgi paskelbė anksti pirmadienį per valstybinę naujienų agentūra SPA. Atrodo, šis pareiškimas buvo suderintas su anksčiau paskelbtu panašiu Bahreino pranešimu.
SPA citavo vieną Saudo Arabijos pareigūną, sakiusį, kad šalis nusprendė „nutraukti diplomatinius ir konsulinius ryšius su Kataru, taip pat uždaryti visus sausumos, jūrų ir oro uostus“.
Šis „ryžtingas“ žingsnis atliekamas dėl „šiurkščių pažeidimų, per kelerius pastaruosius metus įvykdytų Kataro valdžios“, sakoma Saudo Arabijos pranešime.
Vėliau apie analogišką žingsnį per savo valstybines naujienų agentūras paskelbė JAE ir Egiptas. Pastarojo užsienio reikalų ministerija apkaltino Dohą remiant „terorizmą“.
Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kovojanti su sukilėliais Jemene, paskelbė, kad Kataro narystė joje nutraukiama.
Koalicija pažymėjo, kad šis sprendimas buvo priimtas dėl Kataro „veiksmų, stiprinančių terorizmą ir jo palaikymo (teroristinėms) organizacijoms Jemene, tarp jų „al Qaeda“ ir „Daesh“ („Islamo valstybei“, IS), ir ryšių su sukilėlių grupėmis“, sakoma SPA pranešime.
Kataro pareigūnai kol kas neatsakė į prašymus pakomentuoti padėtį.
Ginčas tarp Kataro ir Persijos įlankos arabų valstybių įsiplieskė dėl gegužės pabaigoje įvykdytos numanomos kibernetinės atakos prieš Kataro valstybinę naujienų agentūrą, kai jos tinklapyje esą buvo paskelbta suklastotų pareiškimų apie Iraną ir Izraelį valdančiojo emyro vardu. Persijos įlankos arabų valstybės piktai reagavo į Dohos pareiškimus ir užblokavo Katare įsikūrusius žiniasklaidos kanalus, tarp jų palydovinę naujienų televiziją „al Jazeera“.
Katare įsikūrusi didelė al Udeido oro pajėgų bazė. Joje įsikūręs JAV kariuomenės Centrinis štabas ir dislokuota apie 10 tūkst. amerikiečių karių. Kol kas neaišku, ar šis ginčas kaip nors paveiks amerikiečių karines operacijas. Centrinnio štabo pareigūnai į prašymus pakomentuoti kol kas neatsakė.
Kataras jau seniai kritikuojamas kaimyninių arabų šalių už teikiamą palaikymą islamistams. Joms didžiausią nerimą kelia Musulmonų brolija – sunitų islamistų politinė grupė, uždrausta tiek Saudo Arabijoje, tiek JAE, nes ji ginčija šių šalių paveldimos valdžios tradiciją.
2014 metai Persijos įlankos šalys, vadovaujamos Saudo Arabijos, susikivirčijo su Kataru dėl jo teiktos pagalbos tuomečiam Egipto prezidentui Mohamedui Mursi (Mohamedui Mursiui), Musulmonų brolijos nariui. Tų metų kovą Saudo Arabija, JAE ir Bahreinas dėl šio ginčo atšaukė iš Dohos savo ambasadorius.
Aštuoniais mėnesiais vėliau ambasadoriai buvo grąžinti, nes Kataras privertė kai kuriuos Musulmonų brolijos narius palikti šalį, o kitus nutildė. Tačiau per 2014-ųjų krizę nebuvo sausumos ir jūrų blokados, kokia grasinama dabar.
Nuo to laiko Kataras ne kartą ir griežtai neigė finansuojantis ekstremistų grupes, bet jis išlieka Gazos Ruožą kontroliuojančio palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ vienas svarbiausių finansinių rėmėjų. Nuo 2012 metų Katare gyvena buvęs „Hamas“ vadovas Khaledas Mashaalas (Chalidas Mašaalas).
Vakarų pareigūnai taip pat kaltino Katarą leidus finansuoti sunitų ekstremistų grupuotes, tokias kaip „al Qaeda“ padalinys Sirijoje, anksčiau vadinęsis „al Nusra Front“, ir netgi tai skatinus tokią paramą.
