Per 4 savaites šalyje vykstančius kasdienius neramumus ir protestus jau žuvo beveik trys dešimtys žmonių. Venesueliečiai reikalauja pirmalaikių prezidento rinkimų, reiškia nepasitenkinimą dėl padėties valstybėje ir kaltina N.Maduro diktatorišku valdymu, rašo „Lietuvos rytas“
Tačiau N.Maduro ne tik tramdo besipriešinančiuosius, bet ir šią savaitę pasirašė dekretą, kuriuo pradedamas Venesuelos konstitucijos perrašymo procesas. Konstitucija pastarąjį kartą buvo pakeista 1999 m. N.Maduro mokytojo ir pirmtako Hugo Chavezo iniciatyva.
Prezidentas menkai atskleidžia, kaip ruošiasi keisti pamatinių valstybės įstatymų rinkinį, bet užsiminė apie prezidento galių perrašymą, įstatymų leidžiamosios valdžios reformavimą. Po konstitucinių pokyčių ne visas šis politinis organas būtų renkamas piliečių, bet kas rinks kitus narius, neaišku.
Venesuelos opozicija šį žingsnį vadina prezidento ir jo sąjungininkų sąmokslu, kuris jiems leis sustiprinti savo pozicijas ir atidėti šįmet suplanuotus regioninius rinkimus bei prezidento rinkimus, kurie turėjo įvykti kitąmet.
Visuomenės nuotaikos, nesiliaujantys protestai ir žmonių įtūžis rodo nepalankius rezultatus N.Maduro ir Socialistų partijai – politikus venesueliečiai kaltina dėl milžiniškos infliacijos, maisto ir kitų prekių deficito.
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pareiškė didelį susirūpinimą dėl prezidento siekių: „Prezidentas Maduro vėl nori pakeisti žaidimo taisykles. Šie veiksmai verčia mus galvoti apie papildomas sankcijas individualiems asmenims.“
Pietų Amerikos valstybių vadovai kritikavo N.Maduro griežtesnėmis kalbomis, nei buvo girdėti iki šiol. Brazilija prezidento dekretą pavadino perversmu.
O Argentinos užsienio reikalų ministrė Susanna Malcorra tikino, kad N.Maduro žingsnis įpylė „žibalo į ugnį“ ir niekaip neslopstančio gyventojų nepasitenkinimo nenuslopins.
Tačiau N.Maduro mano, kad yra atvirkščiai ir opozicija turėtų aprimti: „Jie nesuvokia, kokie jie sutrikę. Aš tiesiu ranką ir kviečiu juos keisti konstituciją.“
