Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai atsisakė ketinimų
paskutinę minutę mėginti taisyti teisės aktą, suteikiantį Th.May
galią inicijuoti „Brexit“.
Jeigu viskas vyks kaip planuota, šis dokumentas įsigalios jau antradienį. Tuomet premjerė galės bet kuriuo metu paskelbti inicijuojanti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galintį
užsitęsti derybų procesą.
Jam pasibaigus Jungtinė Karalystė taps pirmąja
iš Bendrijos pasitraukusia šalimi. Th.May atstovas nepalaikė spėlionių, kad premjerė jau
antradienį gali informuoti Europos Komisiją apie šalies sprendimą,
jeigu jį, kaip tikimasi, patvirtins karalienė Elizabeth II.
„Aiškiai sakėme, kad ministrė pirmininkė inicijuos 50-ąjį
straipsnį iki kovo pabaigos“, – prieš balsavimą sakė jos
atstovas, pabrėždamas žodį „pabaiga“.
Vis dėlto perspektyva, kad „Brexit“ procesas bus pradėtas
artimiausiu metu, buvo pakankama, kad nacionalistinė Škotijos
vyriausybė pasisakytų už naują referendumą dėl regiono
nepriklausomybės.
Th.May sakė, kad Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos bendrosios
rinkos, siekdama sumažinti imigraciją. Škotijos nacionalinė
partija (SNP), kuriai priklauso valdžia Edinburge, savo ruožtu
perspėjo, kad toks žingsnis labai pakenktų darbo vietoms ir
ekonomikos augimui.
SNP pirmoji ministrė Nicola Sturgeon nuo
birželį įvykusio „Brexit“ referendumo sakė, kad Škotija,
kurios rinkėjų dauguma norėjo pasilikti ES, sieks kitokios
ateities.
Pirmadienį ji ištesėjo savo perspėjimą ir pažadėjo iki 2019
metų – tai yra, dar prieš Jungtinei Karalystei paliekant ES – suteikti
Škotijai „pasirinkimą šio proceso pabaigoje“.
Vis dėlto Europos Komisija greitai atsakė, kad Škotija
nepaveldėtų Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje ir kad jai
tektų iš naujo pateikti prašymą įstoti į Bendriją.
Artėjantis Brexit Th.May turi galių užblokuoti šį balsavimą, ir sakė, kad dar
vienas referendumas lemtų tik „neaiškumus ir susiskaldymą“, nes
per pirmąjį referendumą 2014-aisiais 55 proc. škotų pasisakė už
likimą Jungtinėje Karalystėje.
Tačiau N.Sturgeon pareiškimas atkreipė dėmesį į vieną
didžiausių premjerės nuogąstavimų dėl „Brexit“ aktyvavimo
padarinių – galimą Jungtinės Karalystės subyrėjimą.
Likusių 27 ES šalių lyderiai jau yra pasiruošę artėjančiam
dvejus metus truksiančiam „Brexit“ procesui, prasidėsiančiam,
kai Jungtinei Karalystei aktyvuos 50-ąjį straipsnį.
Vis dėlto daugėja spėlionių, kad šis straipsnis gali būti
aktyvuotas vėliau – po kovo 25-ąją Romoje vyksiančio viršūnių
susitikimo, per kurį bus minimos 60-osios ES sukūrimo metinės.
Tokį variantą tikriausiai pasveikintų ir Briuselis. Kai Th.May ES laišku praneš apie savo sprendimą, Bendrija per
48 valandas turės pateikti savo pirmą derybų pasiūlymo projektą,
o balandžio 6-ąją turėtų būti surengtas pirmasis susitikimas. Visgi tikrosios derybos dar neturėtų prasidėti kelis mėnesius.
Anksčiau priimta Aukščiausiojo Teismo nutartis suteikė
parlamentui teisę spręsti, ar Th.May gali inicijuoti „Brexit“.
Šis procesas užtruko ilgiau nei planuota, kai Lordų Rūmai
nubalsavo už pataisas, reikalaujančias užtikrinti ES piliečių
teises ir parlamento teisę balsuoti dėl galutinio „Brexit“
susitarimo.
Už JK išstojimą iš ES atsakingas ministras Davidas Davisas anksčiau pirmadienį sėkmingai įtikino
parlamentarus atšaukti minėtas pataisas ir sakė: „Nepradėsime
derybų surištomis rankomis“.
Lordų Rūmai tada nusileido ir pirmadienį priėmė įstatymą be
pataisų. „Gėda jums“ Lordų Rūmuose pataisa, kuria reikalaujama apsaugos daugiau kaip
trims milijonams europiečių, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, buvo atmesta
335 balsais prieš 287, o lauke buvę protestuotojai į šį
sprendimą sureagavo šūkaudami ''
„Gėda jums!“ Į protestą susirinko apie 150 žmonių, norėjusių paraginti
parlamentarus pritarti siūlytai pataisai. Tarp protestuotojų buvo ir
39 metų architektė Karin Templin, gimusi JAV, tačiau dabar
gyvenanti Jungtinėje Karalystėje.“
„Esu pasibaisėjusi Jungtinės Karalystės vyriausybe dėl šio kvailo absurdiško
žaidimo, kuris reiškia, kad jie neužtikrins visų, norinčių likti
savo namuose ir darbuose, teisių. Esu pasibjaurėjusi“, – sakė
ji. Savo ruožtu Th.May vyriausybė sako norinti užtikrinti
europiečių teises likti Jungtinėje Karalystėje, tačiau negalinti to padaryti,
kol ES lyderiai nepasiūlys to paties iš šalies išvykusiems
Jungtinės Jaralystės piliečiams.
Kita pataisa, kuri taip pat buvo atmesta, būtų suteikusi
parlamentui teisę spręsti, ar pritarti galutiniam „Brexit“
susitarimui. Th.May pažadėjo leisti parlamentui balsuoti dėl galutinės
sutarties, bet tik tuo atveju, jei premjerė pati jai pritars.
Ministrė pirmininkė tvirtino, kad pasilikdama galimybę atmesti
sutartį ji sustiprins savo pozicijas derybose.
