Kelias savaites įnirtingai prieštaravęs žvalgybos
bendruomenės išvadoms, kad Rusija kišosi į rinkimus, D.Trumpas
dabar jau sutinka, kad Maskva galėjo organizuoti programišių atakas
prieš Demokratų nacionalinį komitetą.
Po susitikimo su keturiais aukščiausiaisiais žvalgybos
pareigūnais D.Trumpas pranešime sakė pripažįstąs, kad Rusijos,
Kinijos ir kitų šalių kibernetinės atakos kelia pavojų JAV
institucijoms, partijoms bei verslui.
Tačiau neišreiškė tiesioginio pritarimo žvalgybos agentūrų
vadovų išvadai, kad Maskva surengė precedento neturintį bandymą
paveikti 2016 metų JAV prezidento rinkimus. Rusijos programišiai
kaltinami pavogę ir nutekinę dokumentus, kurie, kaip teigiama
ataskaitoje, taip pat turėjo būti naudingi D.Trumpo kampanijai.
„Nors Rusija, Kinija, kitos šalys, išorinės grupės ir
žmonės, nuolat bandantys prasiveržti per mūsų valstybinių
įstaigų, verslo bei tokių organizacijų kaip Demokratų
nacionalinis komitetas, kibernetinę infrastruktūrą, rinkimams tai
jokios įtakos nepadarė“, – sakė išrinktasis prezidentas
pranešime.
D.Trumpas Niujorke penktadienį susitiko su nacionalinės
žvalgybos direktoriumi, Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV),
Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Nacionalinio saugumo agentūros
(NSA) vadovais, kurie pristatė jam naują ataskaitą apie Maskvos
galimą kišimąsi į rinkimus.
Putinas „pirmenybę teikė D.Trumpui“
Sutrumpintą ir ataskaitos versiją be slaptosios dalies
nacionalinės žvalgybos direktorius paskelbė tuojau po susitikimo su
išrinktuoju prezidentu. Joje sakoma, kad V.Putinas asmeniškai
užsakė programišių atakų bei manipuliavimo žiniasklaida
kampaniją, siekdamas pakenkti demokratei Hillary Clinton (Hilari
Klinton) laimėti JAV prezidento rinkimus, kurios pergalė atrodė
labai tikėtina.
„Rusijos tikslai buvo pažeisti visuomenės pasitikėjimą JAV
demokratija, diskredituoti valstybės sekretorę H.Clinton ir pakenkti
jos išrinkimo į prezidentus galimybėms. Manome, kad V.Putinas ir
Rusijos vyriausybė aiškiai pirmenybę teikė išrinktajam
prezidentui D.Trumpui“, – sakome joje.
Ataskaitoje pateikiama šiek tiek įrodymų, kuriais rėmėsi JAV
žvalgybininkai darydami tokias išvadas, o Rusija įnirtingai neigia,
kad kišosi į rinkimus.
Kadenciją baigiantis prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama)
jau ėmėsi atsakomųjų veiksmų gruodžio 29 dieną išsiųsdamas
iš šalies 35 rusų diplomatus, kurie, jo teigimu, vykdė žvalgybos
operacijas. Be to, JAV Rusijai paskelbė virtinę kitų ekonominių ir
diplomatinių sankcijų.
„Manau, kad tai tiesa, jog rusai norėjo įsikišti ir
įsikišo“, – sakė B.Obama sekmadienį pasirodysiančio interviu
ištraukose kanalo ABC laidoje „This Week“.
„Vienas iš dalykų, kurie kelia man nerimą – kiek daug
komentarų pastaruoju metu skelbia respublikonai, ekspertai ar
interneto komentatoriai, regis, daug labiau pasitikintys Vladimiru
Putinu negu kiti amerikiečiai. Taip yra todėl, kad tie kiti
amerikiečiai yra demokratai. Taip būti negali“, – sakė B.Obama.
D.Trumpo susitikimas su žvalgybos agentūrų vadovais,
respublikono pavadintas „konstruktyviu“, galbūt šiek tiek
sušvelnins žvalgybos bendruomenės ir jos darbą atvirai
kritikavusio išrinktojo prezidento santykius.
Prieš pat susitikimą su jais, D.Trumpas per interviu su
laikraščiu „New York Times“ sakė, kad kaltinimai Rusijai yra
„politinė raganų medžioklė“.
Visgi po susitikimo jis sakė, kad po inauguracijos sausio 20
dieną jis duosiąs savo komandai 90 dienų sugalvoti planą, kaip
sustabdyti kibernetines atakas.
„Turime agresyviai kovoti ir sustabdyti kibernetines atakas
prieš mūsų vyriausybę, organizacijas, asociacijas ar verslus“,
– sakė D.Trumpas.
