Ko jau ko, o išradingumo pasauliui šįmet netrūko. Vienas nelaimėlis turėjo suvaidinti teroristą, kad nuskristų pas savo buvusią žmoną.
Veiksmo filmų aktorius pajuto nepaaiškinamą trauką Baltarusijai ir Rusijai. Naujasis filipiniečių lyderis stebino savo keiksmažodžiais ir įžeidimais.
O vienas ieškomiausių pasaulio nusikaltėlių visiškai susimovė: už nosies vedžiojo policiją visą savo gyvenimą, tačiau žioplai išdavė savo slaptavietę.
Nauja veikla užsiėmė ir pasaulio žmonės: vieni medžiojo pokemonus, kiti persirenginėjo klounais.
Baroną įklampino tuštybė
Europos monarchai įsiamžindavo užsisakydami savo portretus. O šiuolaikiniai narkotikų karaliai nori, kad apie juos būtų kuriami Holivudo filmai.
Troškimas išvysti savo gyvenimo istoriją ekrane ir nulėmė, kad Joaquinas Guzmanas El Chapo šių metų pradžioje grįžo už grotų.
Požeminiu tuneliu praėjusių metų liepą pabėgęs iš Altiplano kalėjimo jis keliavo iš vienos vietos į kitą slapstydamasis nuo policijos. Sakyta, kad nėra bausmių, nėra kalėjimo ir priemonių, kurios galėtų sulaikyti narkotikų mafijos klastūną.
Bet jis pats pasispendė spąstus. Norėdamas duoti interviu Holivudo aktoriui Seanui Pennui ir paprašyti, kad jis padėtų sukurti filmą apie jį, El Chapo pats parodė policijai savo pėdsakus.
Sučiuptas 2016-ųjų sausį savo gimtojoje Sinaloa valstijoje šalies šiaurės vakaruose, J.Guzmanas netrukus buvo sugrąžintas atgal į griežčiausio režimo kalėjimą.
O šįmet rudenį jis išgirdo dar vieną nemalonią žinią: Meksika rengiasi 2017-ųjų pirmojoje pusėje narkotikų baroną išduoti JAV.
Žmonos išsiilgęs teroristas
Egiptiečiui Seifui El-Dinui Mohamedui Mostafai šie metai taip pat įsimintini. Tačiau tikrai ne dėl gerų dalykų. Atvirkščiai – dėl kvailo poelgio jis galėjo sulaukti netgi mirties bausmės.
S.El-Dinas Mohamedas Mostafa kovą užgrobė „EgyptAir“ lėktuvą, turėjusį skristi iš Aleksandrijos į Kairą. Iš pradžių baimintasi, kad tai – teroristinis išpuolis, mat egiptiečiui šovė mintis pagrasinti, esą jis turi mirtininko diržą. Tačiau tai buvo tik muliažas.
Užgrobėjas pareikalavo, kad lėktuvas, kuriuo skrido 55 iš skirtingų šalių kilę keleiviai, būtų nukreiptas į Larnakos oro uostą Kipre.
Dauguma orlaivio keleivių išleisti netrukus po to, kai lėktuvas buvo nutupdytas šioje saloje. Tačiau likusieji ištrūko tik prieš pat dramos pabaigą.
Kaip vėliau paaiškėjo, psichologinių bėdų turintis S.El-Dinas Mohamedas Mostafa Larnakoje norėjo pasimatyti su savo buvusia žmona ir vaikais.
„Jis nėra teroristas, jis idiotas. Teroristai yra pamišę, bet jie nėra kvaili. O jis būtent toks ir yra“, – aiškino Egipto užsienio reikalų ministerijos pareigūnas pasibaigus įkaitų dramai.
S.El-Dinui Mohamedui Mostafai vis dėlto buvo lemta išvysti ne žmoną, o areštinės grotas. Vėliau Egiptas paprašė jį išduoti, tačiau mainais turėjo pažadėti, kad neįvykdys vyrui mirties bausmės.
Baltarusiško derliaus dalybos
2016-ieji pažymėti ir kaip JAV veiksmo filmų žvaigždės Steveno Seagalo suartėjimo su Rytų lyderiais metai. Mat šiemet aktorius apsilankė ne tiktai Rusijoje, bet ir Baltarusijoje. Tiesa, šis jo vizitas sukėlė laviną pašaipų.
Mat daržininkyste užsiimantis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka susitikimo metu privertė S.Seagalą suvalgyti vieną jo paties užaugintų morkų.
Autoritariškasis lyderis paėmė ilgą morką, greit ją nuskuto ir įteikė žvaigždei. „Štai: valgykit į sveikatą, labai gera.“ S.Seagalui neliko nieko kito, tik mandagiai sukramtyti įteiktą daržovę.
Kitą dieną internautai jau leipo juokais.
Lapkritį savo vizitu S.Seagalas pamalonino ir Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuriam jau seniai neslėpė simpatijų. V.Putinas pats asmeniškai įteikė Rusijos piliečio pasą amerikiečiui kovinių filmų žvaigždei.
Iš burnos pylėsi rupūžės
Didelę nuostabą šiemet kėlė Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte, kuriam galėtų atitekti metų keikūno titulas. Šiemet šalies prezidentu išrinktas buvęs Davao meras nesibodėjo atvirai pasakyti, ką mano.
Keiksmais palydėtų įžeidinėjimų sulaukė daugybės šalių vadovai. Jungtines Tautas jis išvadino kvailomis, jų generalinį sekretorių Ban Ki-mooną – velniu, o Europos Sąjungai atkišo vidurinį pirštą.
71-erių R.Duterte neslėpė, kad įstrigęs spūstyje popiežiaus Pranciškaus viešnagės Maniloje metu jis norėjo jam paskambinti ir pasakyti: „Popiežiau, kalės vaike, važiuok namo ir niekada čia nesirodyk.“
Panašių žodžių sulaukė ir JAV prezidentas Barackas Obama – jį R.Duterte taip pat išvadino kalės vaiku.
Filipinų prezidentas net ir be keiksmažodžių privertė pasaulį stebėtis.
R.Duterte neslėpė pats žudęs nusikaltėlius ir ragino filipiniečius pačius stoti į kovą su narkotikų prekeiviais. „Mirties būriais“ vadinamos šalies policijos pajėgos nuo kadencijos pradžios birželį nužudė 2 tūkst. įtariamųjų, tarp kurių, kaip pripažino prezidentas, galėjo būti ir nekaltų žmonių.
Be to, šią savaitę prezidentas neišreiškė pernelyg didelio susirūpinimo dėl dar 4 tūkstančių neatskleistų žmogžudysčių, kurias tikriausiai įvykdė jo paskatinti filipiniečiai.
Išsigando klounų siautėjimo
Šįmet visi kalbėjo ne tik apie politinius, bet ir tikrus klounus. Tiksliau, šiurpo nuo jų.
Mat visame pasaulyje prasidėjo keista manija – klounų kostiumais persirengę žmonės tamsoje gąsdino kitus.
Šiurpūs klounai pirmiausia buvo pastebėti JAV, vėliau nuo naktį slampinėjančių šiurpių persirengėlių nebuvo apsaugoti net europiečiai.
Klounų karštinės paveikti žmonės slampinėjo po Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Italijos gatves, miškus, kapines.
Kaukes ir spalvingus kostiumus dėvintys pokštininkai tapo nevaldomi.
Dalis azarto pagautų išdaigininkų aukas vaikėsi net apsiginklavę peiliais ar beisbolo lazdomis. Jie privertė sapnuoti košmarus ne vieną vaiką ir smarkiau plakti silpnesnių nervų žmonių širdis. Ne vienas pokštininkas gavo piniginę baudą už viešosios tvarkos pažeidimus.
Manija greitai išblėso
Pasaulį kaip itin užkrečiamas virusas šiais metais apskriejo ir išmaniųjų telefonų žaidimas „Pokemon GO“. Įmonės „Nintendo“ prašymu kompanija „Niantic“ sukūrė žaidimą, kuris privertė žmones pakilti nuo fotelių ir bėgti į lauką gaudyti fantastinių pabaisų pokemonų.
Iš pat pradžių žaidimas buvo liaupsinamas, nes skatino tarp keturių sienų kiurksančius namisėdas bendrauti su kitais žmonėmis ir pajudėti. Mat žaidžiant „Pokemon GO“ reikia vaikščioti, jei nori rasti ir sugauti pokemonus.
Neapsieita be juokingų, o kartais net šiurpių situacijų, į kurias pateko pokemonų maniakai.
Rusijoje tinklaraštininkas Ruslanas Sokolovskis sulaukė teisėsaugos dėmesio dėl to, kad bažnyčioje gaudė pokemonus, visa tai nufilmavo ir įkėlė į svetainę „YouTube“.
Rusas buvo apkaltintas ekstremizmu ir jam gresia penkeri metai kalėjimo.
„Pokemon GO“ taip pat sukėlė daugybę avarijų, kai į telefono ekraną užsispoksoję vairuotojai automobiliu įsirėždavo į medžius, kitas transporto priemones ar pėsčiuosius. Nebuvo apsieita be aukų.
O Gvatemaloje du paaugliai, kad pagautų vieną pokemoną, įžengė į privačią valdą, bet jos savininkai jaunuolius palaikė plėšikais ir vieną jų nušovė.
Panašus įvykis nutiko ir Floridoje, kai vienų namų savininkas apšaudė netoliese automobilyje sėdėjusius ir pokemonus gaudžiusius vaikinus.
Laimei, tą kartą kulkos suvarpė tik transporto priemonę, o pasprukę paaugliai liko sveiki.
Vis dėlto šita karštligė tebuvo trumpalaikė mada, kuri greitai išblėso, kaip pačioje pradžioje ir prognozavo daugelis žaidimo kritikų ir pasauliu nusivylusių cinikų. Atgaivinti žaidimo nepavyko net išleidus įvairių atnaujinimų.
Praėjus mažiau nei pusmečiui nuo žaidimo sukūrimo jį nustojo žaisti 80 proc. vartotojų.
Tuo metu tyrimai parodė, kad žaidimo teikiama nauda – judėjimas ir sportas – tebuvo trumpalaikė.
Paaiškėjo, kad pirmą savaitę žaidėjai žengdavo 955 papildomus žingsnius kasdien, tačiau po šešių savaičių jie vaikščiodavo tiek pat, kiek iki „Pokemon GO“ atsisiuntimo.
Telefonai sprogdino reputaciją
Šie metai buvo itin skaudūs technologijų milžinei „Samsung“, kurios išmanieji telefonai „Galaxy Note 7“, turėję tapti mobiliųjų pasaulio pažiba, pradėjo sproginėti.
„Samsung“ telefonai užsiliepsnodavo dėl neaiškios priežasties: kraunant telefoną sprogdavo baterija, o pats aparatas užsidegdavo.
Liepsnojantys „Galaxy Note 7“ lėmė vėluojančius lėktuvų skrydžius dėl keleivių evakuacijų, padegdavo automobilius.
Taip pat buvo atvejų, kai išmanieji telefonai „Galaxy Note 7“ pradėdavo kaisti ir užsiliepsnodavo juos naudojančių žmonių kišenėse.
Dėl to buvo nutarta nutraukti „Galaxy Note 7“ gamybą, atšaukta 2,5 mln. telefonų su brokuotomis baterijomis, o ši nesėkmė pakenkė „Samsung“: ne tiktai krito įmonės akcijų vertė, bet ir buvo suduotas smarkus smūgis iki tol labai gerbtos įmonės reputacijai. „Samsung“ dėl „Galaxy Note 7“ iš viso prarado 20 mlrd. JAV dolerių (19 mlrd. eurų).
Manoma, kad technologijų milžinei gali kilti problemų konkuruojant su kitomis įmonėmis.
Be to, tikėtina, kad iškart nepavyks susigrąžinti ankstesnio vartotojų pasitikėjimo šios kompanijos telefonais.
