Per tą neišaiškintą bombos sprogimą Argentinos žydų
savitarpio asociacijos (AMIA) centre Buenos Airėse žuvo 85 žmonės.
Eksprezidentė yra kaltinama sąmokslu apsaugoti Irano aukšto rango
pareigūnus, kurie, kaip įtariama, įsakė Libano šiitų kovotojų
grupuotei „Hizbollah“ įvykdyti išpuolį.
Teigiama, kad C.Kirchner, kuri Argentinos prezidentė buvo nuo
2007 iki 2015 metų, mainais į Teherano pažadėtas ekonomines
nuolaidas padėjo įtariamiesiems išvengti baudžiamojo persekiojimo.
Pirmasis tokius kaltinimus pareiškė velionis prokuroras Alberto
Nismanas, kuris buvo rastas negyvas tos dienos,
kai 2015 metų sausį turėjo oficialiai išdėstyti juos Kongrese,
išvakarėse.
Iranas neigė prisidėjęs prie atakos prieš žydų centrą
Buenos Airėse.
C.Kirchner taip pat griežtai neigia jai metamus kaltinimus.
Keturi žemesnės instancijos teismai nurodė nutraukti šią
bylą nesant įrodymų, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.
Tačiau naujuoju sprendimu C.Kirchner persekiojanti byla vėl
atgaivinama – kitą dieną po to, kai eksprezidentė buvo apkaltinta
atskiroje korupcijos byloje.
Sprogdinimas AMIA centre yra daugiausiai žmonių aukų
pareikalavusi teroristinė ataka per Argentinos istoriją. Be 85
žuvusiųjų, dar 300 žmonių buvo sužeisti. Niekas dėl šios
atakos nebuvo nuteistas.
A.Nismano mirties aplinkybės po beveik dvejų metų taip pat
lieka neišaiškintos.
