Liberalių pažiūrų Brėmeno gyventojai tiki, kad demokratijos, laisvės ir atvirumo vertybių paminti neverta, tačiau taip pat rūpinasi ir savo saugumu.
Šventinės nuotaikos apimtame mieste dideliais būriais vaikštinėja nuolatos tarpusavyje ryšį palaikantys apsaugininkai ir policininkai, kurie lankytojus saugo nuo įvairių grėsmių. Ypač daug pareigūnų yra Kalėdų turguje ir centrinėje stotyje.
Pareigūnai reaguoja itin greitai net į menkiausius trikdžius: iškilus bėdai iš visų pusių subėga visas jų būrys. Visa tai – vardan to, kad miestas galėtų ramiai atšvęsti Kalėdas.
Brėmenas Kalėdas švenčia visai kitaip nei likusi Europa. Šiame Šiaurės Vokietijos mieste, kuriame ant kiekvieno gatvės kampo stovi po bažnyčią, saldainių parduotuvę ar vyninę, šventinis periodas minimas jūros tematika.
Ir su trenksmu – mieste gausu piratų, degančių kardų kovų bei pramogų svečiams iš užsienio.
Sniego Brėmene būna retai, bet miesto gyventojams toli gražu nestinga Kalėdų dvasios. Daugelis jų tikina, kad jiems patinka mėgautis gyvenimu – tai matosi iš karto, vos atvykus.
Mat Kalėdų turgus miesto centre svaigina šviesų, spalvų, kvapų ir šventinių dainų kokteiliu. Minios vietinių gyventojų ir turistų tarsi prisiminę vaikystę buriuojasi aplinkui saldumynų kioskelius, o solidesni vokiečiai iš karto patraukia prie keptos mėsos ir dešrų prekeivių.
Ypač populiarūs yra jūros gėrybių stendai – čia sumuštiniai su silke kertami taip, kad net ausys linksta.
Tiesa, prie jūrinio miesto maisto nepratusius turistus labiau vilioja karšto vyno ir alaus kioskeliai, kuriuose esančios kolonėlės garsiai groja smagią vokišką liaudišką muziką. Ši nuteikia itin linksmai, o dėl nežinomos priežasties itin vilioja amerikiečius.
Akį taip pat traukia ir Kalėdų eglučių papuošalų gausybė: parduodama šimtai skirtingų puošmenų: nuo mažų medinių meškiukų iki spragtukų, blizgių futbolo kamuolių bei raugintų agurkų ir kelis šimtus eurų kainuojančių rankomis dažytų figūrėlių.
Kalėdas švenčia piratiškai
Tačiau miesto centro šurmulys nublanksta prieš Vėzerio paupiu šėlstančius piratus. Brėmenas didžiuojasi savo istorija, kuri neatsiejama nuo jūros. Todėl kasmet pusė Kalėdų turgaus atitenka piratams.
Kasmet Brėmeno gyvojo muziejaus darbuotojai ir savanoriai persirengia piratais bei laivyno kariais ir darbuojasi paupyje stovinčiuose Kalėdų turgaus kioskeliuose.
Čia viskas atrodo kaip iš pasakos knygų: dega aliejinės lempos, parduodamas vynas senoviniuose buteliuose, visur laksto mediniais kardais apsiginklavę vaikai, o viduryje gatvės stūkso didžiulis jūrų plėšikų laivas.
Vis dėlto didžiausią įspūdį palieka Brėmeno Kalėdų turgaus atidarymo renginys. Skambant judriai piratiškai muzikai kelios dešimtys jūrų plėšikų dainuoja ir žongliruoja degančiais ginklais, kuriais po to kaunasi.
Geriausia šį renginį stebėti nuo tilto, nes tada itin gerai matosi įspūdingos kovos kardais tarp jūrininkų ir piratų, kuomet aktoriai ant liepto, išsikišusio į upę, visaip vartosi, šmaikščiai apgaudinėja vieni kitus, laksto ir kitaip linksmina publiką.
O tada prasideda didysis finišas: Vėzeriu plaukiantis laivas į naktinį dangų šaudo atrodytų nesibaigiančią virtinę fejerverkų, kurių daugėja su vis kiekviena akimirka.
Manau vokiečiai pritars: vargu, ar gali būti geresnis vaizdas nei šis, kurį galima stebėti siurbčiojant kvapnų karštą vyną iš keramikinio bato formos puodelio arba laikant didelį puodą karšto šokolado.
Gyvenimas verda aplinkui rotušę
Viena labiausiai vertų aplankyti vietų visame Brėmene yra į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta miesto rotušė, kurios viduje slepiasi įspūdingos salės, pilnos ištisus dešimtmečius drožinėtų medinių papuošimų. Čia savivaldybės nariai kasdien dirba apsupti didingo istorijos palikimo.
Taip pat viduje kabo banginio žandikaulis: XVII amžiuje Vėzeriu iš jūros atplaukė „kvailiu“ pramintas banginis, kuriuo nepasidalino Brėmeno gyventojai ir švedai. Galiausiai švedai banginį nušovė, tačiau jis mirdamas užvirto ant Brėmeno valdomos pakrantės pusės.
Tada rotušėje ir buvo pakabintas banginio skeletas, kad kiekvieną kartą ten lankantis švedams būtų galima jiems priminti apie tai, jog dėl riebalų ir mėsos vertinamas žinduolis neatiteko jiems. Rotušėje yra eksponuojamas tik banginio žandikaulis, likęs skeletas pakabintas viename kino teatre.
Pagrindinėje rotušės salėje kasmet jau beveik pusę tūkstančio metų vyksta didingos puotos, kai susirenka patys įtakingiausi miesto politikai ir prekybininkai. Jie šešias valandas švenčia, kemša kopūstus ir rūko pypkes.
Dalis jų praeityje nuspręsdavo pasilinksminti dar smarkiau: jie nukeldavo palubėje kabančius laivų modelius, išimdavo miniatiūrines – bet puikiai veikiančias – patrankas, jas prigrūsdavo parako, įdėdavo šratų ir šaudydavo. Dėl to dažnai tekdavo keisti rotušės langus.
2015 metai buvo pirmas kartas, kai moterims buvo leista dalyvauti šioje kasmetinėje puotoje. Brėmenas visą laiką buvo laikomas „vyrišku“ miestu, o moterims net būdavo uždrausta šokti šokių salėje – per įvairius pokylius jos viską stebėdavo iš balkono, kaip ir muzikantai.
Rotušė buvo vienas iš Brėmeno senamiesčio pastatų, kuriam pavyko išvengti Sąjungininkų antskrydžių per Antrąjį pasaulinį karą.
Deja, likusiam miestui taip nepasisekė: buvo sunaikinti du trečdaliai pastatų, o po karo buvo nutarta daugelį jų atstatyti ne modernius, o tokius, kokie jie buvo. Vaikštant Brėmeno gatvėmis derėtų atsiminti – dalis senovinių pastatų iš tiesų buvo visiškai sugriauti per karą.
Vilioja įspūdingais vynais
Tačiau Brėmeno rotušėje – o tiksliau po ja – slypi paslaptis. Po didingu pastatu raitosi du kilometrus besitęsiantis vyno rūsys, „Ratskelller“, kuriame jau daugiau nei 600 metų laikomi rečiausi vynai Vokietijoje.
1405 metais po rotuše įkurtame rūsyje galima aptikti 1,2 tūkst. skirtingų vynų – pusės jų galima paragauti nusileidus laiptais į turistų pamėgtą restoraną. Čia galima pamatyti iš tiesų pribloškiančio dydžio, įmantriais herbais išmargintas statines, kuriose telpa 8-12 tūkst. litrų vyno.
Tiesa, patekus į pačius vyno labirintus paaiškėja, kad moderniais laikais naudojamos kiek mažesnės – vos tūkstančio litrų talpos – statinės.
Būtent čia galima rasti Vokietijos ir visos Europos vyno gerbėjų pamiltą vietą – Rožių rūsį. Jame stovi seniausio Brėmene vyno statinė iš 1653 metų – šio stebuklingo gėrimo yra ragavusi net pati Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II. Pasak jos, vynas buvo „įspūdingas“.
Deja, nors keliauti po rotušės vyno rūsius gali visos norinčios turistų grupės, paragauti šio senovinio vyno gali tik išskirtiniai svečiai ir viso Brėmeno giriamas „Ratskeller“ vyno pirklys Karlas-Josefas Kroetzas.
Šiam žmogui Brėmeno rotušės vyno rūsys yra pats svarbiausias dalykas jo gyvenime. Jis kasmet išragauja daugiau nei 3 tūkst. vynų ir pusantro šimto jų atrenka atgabenti į „Ratskeller“.
K.-J.Kroetzui jo darbas yra tikras pašaukimas ir jis retus vyno butelius parduoda tik išskirtiniams klientams: jį įtikinti sunku net verslininkui iš Kinijos, kuris gali į čekių knygelę įrašyti bet kokią norimą sumą.
Įėjus į Rožių rūsį apima jausmas, kad buvo ką tik įžengta į bažnyčią: ant dvylikos, „apaštalais“ pavadintų, senų vynų statinių dega žvakės, priešais garsiojo XVII amžiaus vyno statinę stovi mažas altorius, ant lubų puikuojasi rožės freska, o ore sklando nepakartojamas – vyšnias, senas knygas, miško samanas vasarą ir šventas mišias primenantis – kvapas.
Staigmena už kiekvieno kampo
Pėdinant po Brėmeno senamiestį itin verta užsukti į Šniūro („Schnoor“) kvartalą, kuris savo pavadinimą gavo dėl siaurų, tarsi besidriekiantis siūlas, gatvelių. Šioje vietoje pilna suvenyrų, tradicinių skanėstų ir jaukių užeigų ir modernaus meno galerijų.
Kvartalas taip pavadintas buvo dėl to, kad gilioje senovėje mokesčiai buvo mokami pagal namo plotį. Dėl to namai buvo statomi kuo siauresni, bet tuo pačiu padarant juos kaip įmanoma aukštesnius ir gilesnius.
Čia taip pat galima rasti mažiausią viešbutį Brėmene: kelių aukštų pastate yra vietos tik vienai porai, todėl viešbutis yra labai populiarus tarp jaunavedžių. Po šio viešbučio pastoge taip pat mėgsta bučiuotis įsimylėjėliai.
Vakarais, kai gatvės ištuštėja, lauke jaukiai prie stalų susėda vietiniai gyventojai, kurie apsidengę pledais gurkšnoja alų, karštą vyną ir mėgsta tarpusavyje ginčytis, nuo kurios užeigos užsieniečiams vertėtų pradėti gastronominių gardėsių degustaciją.
Virtuvė kiekvieno skonio mėgėjui
Tradicinis Brėmeno miesto maistas smarkiai primena lietuvišką virtuvę: į lėkštes yra prikraunama daug sočios mėsos, įvairiais būdais apkeptų bulvių ir pramoniniai kiekiai raugintų kopūstų.
Be to šventiniu laikotarpiu visur – nuo įmantriausių restoranų iki labiausiai prirūkytų smuklių – galima užsisakyti kalėdinių patiekalų, pavyzdžiui „pinkel“ dešrų.
Tiesa, prieš užsisakant šią dešrą vertėtų pasiteirauti padavėjo, iš ko tiksliai ji pagaminta. O jei to nepadarėte ir patiekalas jau panosėje – šiukštu neklauskite ir paprasčiausiai mėgaukitės skanėstu.
Tačiau labiausiai Brėmene spindi ne tradicinė, o moderni virtuvėje, kurią šiaurės vokiečiai įvaldė meistriškai. Ypač daug gerų restoranų yra Ketvirčio („Viertel“) kvartale, kuris stebina savo kontrastais: grafičiais apipaišytų namų viduje tvyro prabanga.
Pavyzdžiui, pravėrus keliais grafičių sluoksniais išpaišytos parduotuvės duris paaiškėja, kad tai yra senovinė, nuo XIX amžiaus beveik nepakitusi bakalėja, apie kurią žino didžiausi miesto gastronomai.
Visai netoliese galima rasti ir ekologiškų produktų parduotuvę, į kurią įžengti leidžiama tik Ketvirčio kvartalo gyventojams, kurie moka papildomai, kad gautų šviežius ir sveikus produktus. Jei neturite specialaus leidimo – nieko nusipirkti nepavyks.
Šis kvartalas į vieną visumą suplaka turtą ir skurdą, mat čia vieni šalia kitų gyvena milijonieriai bei nepritekliaus spaudžiami vokiečiai. Vieša paslaptis yra, kad priešais čia esantį teatrą per Naujuosius metus susirenka visi kas tik gali ir laikrodžiui išmušus dvyliktą šoka valsą.
Mieste pilna laivų
Susisiekimas Brėmene yra kone tobulas: galima keliauti traukiniais, autobusais ir tramvajais, o į šalia centro stovintį oro uostą neseniai tiesiai iš Vilniaus pradėjo skraidyti oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvai.
Be to beveik kiekvienas Brėmene turi nuosavą dviratį, o kas jo neturi gali paprasčiausiai įšokti į upe plaukiantį laivą. Tai daryti mėgsta futbolo gerbėjai, kurie iki stadiono keliauja upe palaikyti Brėmeno žaliai-baltai dryžuotomis uniformomis lakstančių „Werder“ komandos sportininkų.
Tačiau Vėzeryje yra ir niekur neplaukiančių laivų. Vienas jų yra paverstas į teatrą komikams – lankytojai nulipa ilgais laiptais žemyn ir tiesiogine to žodžio prasme pokštų klausosi po vandeniu. Kitas laivas tapo viešbučiu, o dar viename įsirengė gardžius blynus kepantis restoranas.
Senamiestyje po Brėmeno katedros durimis galima pastebėti ten įstrigusių alaus butelių kamštelių. Mat mieste dar iki šių dienų yra laikomasi tradicijos „nubausti“ 30-ies sulaukusius nevedusius vyrus.
Jie verčiami šluoti katedros laiptus, kol visi vyro bičiuliai geria alų naudodami jo pinigus ir mėto butelių kamštelius, kad būtų kuo didesnė betvarkė. 30-mečio „bausmė“ pasibaigia tik tada, kai jį sutinka pabučiuoti nekalta mergelė.
Dažniausiai tradicija trunka kelias valandas, kai nevedusio vyro sąskaita yra visiškai ištuštinama ir taip įvykdomas teisingumas, mat, pasak Brėmeno gyventojų, yra „nesąžininga“ nevesti moters ir taip taupyti pinigus.
Pačiame Brėmene yra pilna įvairiausių parduotuvių, tačiau norintys rasti didelių nuolaidų keliauja į išparduotuvių miestelį „Ochtum Park“, kuris yra tarsi aukštesnis, raumeningesnis ir patrauklesnis Vilniuje įsikūrusio „Ogmios miesto“ pusbrolis. Brėmenas didžiuojasi, kad tai yra didžiausias išparduotuvių miestas visoje Šiaurės Vokietijoje.
