Rinkikų susitikimai pirmadienį numatyti visose valstijose ir Kolumbijos apygardoje. Juose iš viso 538 rinkikai, daugiausia deleguoti partijų, atiduos savo balsus už prezidentą ir viceprezidentą.
Nors po rinkimų rezultatų paskelbimo lapkričio 8-ąją atsirado rinkikų, kurie žadėjo nepaklusti savo valstijos rinkėjų sprendimui, beveik nėra tikimybės, kad D.Trumpas surinks mažiau rinkikų balsų nei užsitikrino per rinkimus.
Tiesa, daugiau JAV rinkėjų savo balsus atidavė jo konkurentei demokratei Hillary Clinton.
Rinkimų atomazgą temdo JAV žvalgybos agentūrų išvada, kad Rusija yra atsakinga už įsilaužimus į Demokratų nacionalinio komiteto elektroninio pašto serverius, kad padėtų rinkimus laimėti D.Trumpui.
Išplatinti elektroniniai laiškai, kuriuose atskleistos detalės apie H.Clinton partijos nesutarimus ir apmokamas kalbas finansinėse kompanijose, paraukė daug dėmesio rinkimų kampanijos metu.
D.Trumpas ir jo komanda atmetė žvalgybos agentūrų išvadą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus ir apkaltino demokratus taip mėginant paminti rinkimų teisėtumą.
Rinkikų kolegijos dydis kiekvienoje valstijoje sutampa su jos atstovų ir senatorių skaičiumi Kongrese.
Rinkėjai balsavimo apylinkėse balsuoja už savo kandidatą į prezidentus, tačiau vėliau jų labiau palaikytą kandidatą oficialiai išrenka rinkikų kolegija.
Tam, kad laimėtų rinkimus, kandidatui reikia 270 rinkikų daugumos. D.Trumpas iškovojo 306 rinkikų balsus 30 valstijų.
Rinkikai susitinka balsuoti praėjus šešioms savaitėms po rinkimų. Jeigu nė vienas iš kandidatų nesurinktų 270 balsų, prezidentą išrinktų Atstovų rūmai, kuriuose daugumą dabar turi respublikonai.
