Tačiau dalis apklaustų žmonių tikisi, kad nesikeis dabartinė
situacija.
Tuo tarpu 64 proc. rusų mano, kad Krymo pusiasalio aneksija
turėjo šaliai daugiau teigiamų nei neigiamų padarinių, 19 proc.
žmonių mano priešingai. 18 proc. respondentų negalėjo pateikti
vienareikšmiško atsakymo į šį klausimą.
Be kita ko, laipsniškai mažėja rusų susidomėjimas padėtimi
Ukrainoje. Tyrimų centrui „Levada“ 73 proc. žmonių teigė sekantys
įvykius Ukrainoje, tačiau spalį padėtimi Ukrainoje domėjosi 78
proc., o sausį – 81 proc.
66 proc. rusų galvoja, kad dabartinė situacija Ukrainoje yra
„įtempta“, o 16 proc. situaciją suvokia kaip kritinę. 9 proc.
apklaustųjų laikosi nuomonės, kad padėtis Ukrainoje yra rami ir
normali.
Apgailestauja dėl SSRS subyrėjimo
51 proc. rusų mano,
kad Sovietų Sąjungos subyrėjimo buvo galima išvengti, o 56 proc.
apgailestauja, kad tai įvyko, rodo Rusijos pagrindinės
nepriklausomos viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Levados
centras“ atlikta apklausa.
29 proc. apklaustųjų mano, kad SSRS žlugimas buvo
neišvengiamas. Sunku atsakyti buvo 20-čiai proc. apklausos dalyvių.
Apklausa buvo atlikta lapkričio 18-21 dienomis 134 šalies
miestuose ir miesteliuose; joje dalyvavo 1 600 žmonių.
Sovietų Sąjungos subyrėjimo nesigaili 28 proc. rusų, o 16
proc. negalėjo suformuluoti savo požiūrio į šį faktą.
Sociologai apklausos dalyvių taip pat teiravosi, kodėl jie
nepatenkinti SSRS subyrėjimu.
Dauguma respondentų (53 proc.) sakė, kad buvo „sugriauta
bendra ekonominė sistema“. 43 proc. sakė, kad „žmonės prarado
priklausomybės didžiai valstybei jausmą“, 31 proc. nurodė, kad
„išaugo tarpusavio nepasitikėjimas, susipriešinimas“, o 30
proc. nurodė, jog „buvo prarastas jausmas, kad visur esi kaip
namie“.
28 proc. respondentų pažymėjo, kad „griūva ryšiai su
giminaičiais, draugais“, o 15 proc. sakė, kad „pasidarė sunku
laisvai keliauti, išvažiuoti poilsiauti“.
Svarstydami apie priežastis, nulėmusias SSRS subyrėjimą, 29
proc. respondentų nurodė „neatsakingą ir nepagrįstą (tuomečio
Rusijos vadovo Boriso) Jelcino, (tuometinio Ukrainos vadovo Leonido)
Kravčuko ir (tuometinio Baltarusijos lyderio Stanislavo)
Šuškevičiaus „Belovežo sąmokslą“, o 23 proc. įžvelgia
„SSRS priešiškų užsienio jėgų sąmokslą“.
Apie gyventojų nepasitenkinimą SSRS vadovybe, prezidentu
Michailu Gorbačiovu ir jo aplinka kalbėjo 21 proc. respondentų,
apie „pernelyg sunkią karinę naštą šalies ekonomikai, virtusią
sąstingiu ir gyventojų skurdu“ – 12 proc. apklausos dalyvių. 13
proc. respondentų nurodė „respublikų elitų ambicijas“ ir
„visišką komunistinės ideologijos išsisėmimą“.
Optimalia buvusios Sovietų Sąjungos respublikų santykių forma
25 proc. rusų laiko „kelių respublikų jungimąsi, pagal
pageidavimą, į glaudesnes sąjungas“. „Glaudesnį visų buvusios
SSRS respublikų susivienijimą pagal Europos Sąjungos modelį“
palaikytų 21 proc. apklausos dalyvių.
3 proc. rusų pritaria nepriklausomam visų respublikų
egzistavimui. Dar 21 proc. mano, kad teisinga būtų išsaugoti
Nepriklausomų Valstybių Sandraugą (NVS) jos dabartiniu pavidalu, o
12 proc. pritaria SSRS atkūrimui jos buvusiu pavidalu.
Sociologai taip pat paprašė respondentų įvertinti dabartinius
Rusijos ir kitų NVS valstybių santykius.
44 proc. apklausos dalyvių juos pavadino normaliais ir ramiais,
16 proc. – gerais ir kaimyniškais, 5 proc. – draugiškais.
Neigiamai juos vertina 23 proc. rusų, kurie šiuos santykius pavadino
„šaltais“. Dar 7 proc. laiko juos įtemptais, o 4 proc. buvo
sunku atsakyti į šį klausimą.
1991 metų gruodžio 8 dieną Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos
lyderiai, susitikę Belovežo girioje, sudarė susitarimą dėl SSRS,
kaip tarptautinės teisės subjekto, egzistavimo pabaigos ir NVS
įkūrimo.
