Štai ką turite žinoti apie plebiscitą, kurio rezultatas lems M.Renzi, kaip šalies premjero, ateitį:
Dėl ko spręs italai?
Dėl konstitucinių reformų paketo, kuris, pasak M.Renzi,
pagerins šalies valdyseną. Šiuo metu abu Italijos įstatymų leidybos
– Senatas ir Deputatų Rūmai – turi vienodas galias. Tai reiškia,
kad abi institucijos įstatymų projektus viena kitai gali siuntinėti
ne vieną mėnesį, o kartais – ir metus, kol galiausiai juos
patvirtina tokia pačia forma. Ši sistema buvo sukurta po karo,
reaguojant į Benito Mussolini diktatūrą, tačiau
šiuo metu neretai pasigirsta kaltinimų, kad dėl Senato įtakos
įstatymų leidybai sprendimų priėmimo procesas šalyje užsitęsia itin
ilgai.
Siūlomos konstitucijos pataisos, dėl kurių bus sprendžiama
referendume, iš Senato atimtų dalį jo teisėkūros galių. Visų pirma,
senatorių skaičius sumažėtų nuo 315 iki 100. Penkis iš jų skirtų
šalies prezidentas, o 95 deleguotų (o ne išrinktų) regionų valdžios
institucijos. Be to, centrinė šalies valdžia iš 20 regionų
vyriausybių susigrąžintų sprendimų priėmimo galias. Pasak M.Renzi, tai sustiprintų šalies vykdomąją valdžią ir pagaliau leistų
Italijos vyriausybei kibti į darbą siekiant atgaivinti merdinčią
šalies ekonomiką.
Kodėl tai svarbu?
M.Renzi žada, kad jei nelaimės sekmadienį įvyksiančio
referendumo – atsistatydins. Tokiu atveju valdžią iki pirmalaikių
rinkimų perimtų laikinoji vyriausybė. Šie rinkimai galėtų suteikti
progą valdžioje įsitvirtinti populistiniam centro kairiųjų „Penkių
žvaigždučių“ judėjimui, galbūt kartu su euroskeptiška, kraštutinių
dešiniųjų pažiūrų partija „Šiaurės lyga“. Baiminamasi, kad šios
partijos galėtų surengti referendumą dėl Italijos išstojimo iš euro
zonos.
Taip pat nerimaujama, kad atmetus M.Renzi siūlomas pataisas,
rinkose gali kilti sumaištis. Nuo recesijos kenčiantys Italijos
bankai, norėdami padengti nuostolius, per artimiausius mėnesius
turi pritraukti bent 21 mlrd. JAV dolerių kapitalo, praneša
„Reuters“, o šalies skolos siekia 133 proc. jos BVP. Nepastovumas
gali išgąsdinti investuotojus bei indėlininkus ir šalyje sukelti
finansų krizę. Pareigūnai ir aukšto rango bankininkai žiniasklaidai
sakė, kad jei referendumą laimės prieš reformas pasisakančioji
stovykla, gali žlugti aštuoni iš finansinių sunkumų patiriančių
Italijos bankų. Praėjus visai nedaug laiko po „Brexit“ tai būtų dar
viena vinis, įkalta į Europos projekto karstą.
Kas tam priešinasi?
Kritikai teigia, kad įgyvendinus M.Renzi siūlomas reformas,
šalies ministrai pirmininkai įgytų pernelyg daug galių. Žurnalas
„The Economist“ teigė, kad skiriant, o ne renkant senatorius, į
Senatą patektų daugybė nekompetentingų politikų iš korumpuotų
regionų. M.Renzi taip pat priėmė rinkimų įstatymą, kuris
didžiausiai partijai užtikrina 54 proc. vietų Deputatų Rūmuose. Tai
reiškia, kad mažiau galių turintis Senatas ir turima dauguma
žemesniuosiuose rūmuose premjerui suteiktų, galima sakyti,
neribotus vykdomosios valdžios įgaliojimus. Net buvęs
kontroversiškasis Italijos premjeras Silvio
Berlusconi įspėjo, kad tokie pokyčiai šalį nuvestų nedemokratiniu
keliu.
Kas pirmauja apklausose?
Paskutinės prieš sekmadienio referendumą atliktos viešosios
nuomonės apklausos pranašauja, kad M.Renzi gali pralaimėti. Jų
duomenimis, referendumo rezultatai turėtų būti 53,5 proc. prieš
46,5 proc. pasisakančiųjų prieš reformas naudai. Vis dėlto, daug
rinkėjų vis dar neapsisprendę. Be to, po netikėtų „Brexit“
referendumo ir JAV prezidento rinkimų rezultatų apklausomis ne daug
kas bepasitiki. Tačiau Vakaruose šiemet praūžė ne vienas
populistinis maištas, todėl M.Renzi inicijuotas referendumas gali
būti puiki proga italams sukilti prieš politikos elitą.
