Milijardierius verslo magnatas antradienį atsitraukė nuo jo
būstinėje Manhatano dangoraižyje „Trump Tower“ vykstančių
savo būsimos administracijos formavimo derybų ir po dešimties
minučių kelionės atvyko į dienraščio „The New York Times“
redakciją duoti išsamaus interviu apie savo planus.
D.Trumpas šiame interviu atsiribojo nuo alternatyviųjų
dešiniųjų sparno aktyvistų, kurie džiūgavo dėl jo pergalės ir
vadino ją baltųjų viršenybės triumfu, taip pat nuo raginimų
patraukti baudžiamojon atsakomybėn Hillary Clinton
ir uoliai gynė savo pasaulinę verslo imperiją.
Išrinktasis prezidentas taip pat, regis, sušvelnino savo
poziciją dėl pažado pasitraukti iš tarptautinių susitarimų,
pavyzdžiui, pernai Paryžiuje COP21 konferencijoje pasirašytos
istorinės sutarties dėl kovos su pasauliniu atšilimu, kuri
įpareigoja valstybes mažinti atmosferos taršą šiltnamio efektą
sukeliančiomis dujomis.
„Labai įdėmiai į tai žiūriu. Mano požiūris į tai
atviras“, – sakė D.Trumpas „The New York Times“ vadovams ir
žurnalistams per pietus dienraščio redakcijoje.
Per savo kampaniją prieš lapkričio 8-osios rinkimus D.Trumpas
minioms fabrikų darbininkų, angliakasių ir naftininkų nuosmukį
išgyvenančiame Amerikos sunkiosios pramonės regione bei šalies
pietuose nekart žadėjo, kad jam tapus prezidentu, Jungtinės
Valstijos pasitrauks iš tarptautinių klimato susitarimų.
Dar 2012 metais milijardierius socialiniame tinkle „Twitter“
rašė: „Globalinio atšilimo koncepciją sukūrė kinai, siekdami
paversti JAV gamybos pramonę nekonkurencinga“.
Antradienį „The New York Times“ skiltininko Thomo Friedmano
paprašytas pakomentuoti savo poziciją šiuo
klausimu, sausio 20 dieną prezidento pareigas pradėsiantis eiti
D.Trumpas pripažino, kad tarp pramonės ir pasaulinio atšilimo esama
ryšio.
„Manau, esama tam tikro ryšio. Kažkiek, kažkokio. Svarbu, ar
jis didelis“, – sakė D.Trumpas ir pridūrė, kad bet kokiu atveju
jam susirūpinimą kelia tai, kiek vadinamosios žaliosios priemonės
„atsieis mūsų kompanijoms“.
„Nacių pasveikinimas“
Pokalbis dienraščio „The New York Times“ redakcijoje įvyko
kitą dieną po neviešos D.Trumpo diskusijos su JAV televizijos
tinklų vadovais, kuri, kaip pranešama, buvo itin nedraugiška.
Antradienio susitikimas galbūt reiškia laikinas paliaubas tarp
išrinktojo prezidento ir jo nekenčiamos žiniasklaidos.
D.Trumpas savo „Twitter“ žinutėse reguliariai pliekia
„žlungantį „The New York Times“ ir nepamiršo to padaryti ir
prieš antradienio susitikimą. Tačiau per pietus redakcijoje jis
atsiribojo nuo grasinimų sugriežtinti įstatymus dėl šmeižto ir
linksmai bendravo su dienraščio žurnalistais.
„Tikrai jį skaitau. Deja“, – pripažino D.Trumpas. –
Gyvenčiau 20 metų ilgiau, jei jo neskaityčiau“.
Keliskart apie tai paklaustas, D.Trumpas taip pat pasmerkė
vadinamųjų alternatyviųjų dešiniųjų judėjimą, kurio lyderiai
savaitgalį buvo susitikę Vašingtone ir iškėlę rankas nacių
stiliumi sveikino jo pergalę.
D.Trumpas kiek kontroversiškai tvirtino, kad dėl jo pasaulinės
verslo imperijos ir jo prezidento pareigų negali kilti viešų ir
privačių interesų konfliktas – bent jau taip tikina teisininkai,
su kuriais jis konsultavosi.
„Įstatymas yra visiškai mano pusėje. Prezidentui negali kilti
viešų ir privačių interesų konflikto“, – sakė jis.
D.Trumpas taip pat sakė, kad peržiūri savo poziciją pritarti
šiurkštiems įtariamųjų tardymo metodams. Tai padaryti jis
nusprendė po savaitgalį įvykusio pokalbio su atsargos generolu
Jamesu Mattisu – kandidatu į gynybos sekretoriaus
postą.
Išrinktasis prezidentas taip pat sakė, jog „labai norėtų“
sudaryti susitarimą, kuris padarytų galą ne vieną dešimtmetį
vykstančiam konfliktui tarp Izraelio ir palestiniečių. Tačiau apie
brutalų karą Sirijoje jis kalbėjo kur kas labiau miglotai.
„Turime užbaigti vykstančią beprotybę“, – sakė jis.
D.Trumpas nepagailėjo liaupsių Barackui Obamai,
kurį pakeis Baltuosiuose rūmuose, ir sakė, jog nepaisant griežto
jo rinkimų kampanijos tono, jam buvo garbė susitikti su prezidentu.
D.Trumpas išsižadėjo ir savo grasinimų padaryti viską, kad
jam rinkimuose pralaimėjusi H.Clinton stotų prieš teismą.
Per rinkimų kampaniją D.Trumpas kaltino H.Clinton, kad ji
neteisėtai ištrynė tūkstančius savo elektroninių laiškų,
mėginama nuslėpti pažeidimus, susijusius su jos darbu Valstybės
departamente, taip pat tvirtino, jos labdaros fondas užsiėmė
sukčiavimu.
D.Trumpui per rinkimų kampanijos renginius žeriant šiuos
kaltinimus savo varžovei, jo šalininkai skanduodavo: „Į cypę
ją!“
Specialus prokuroras
Per pokalbį „The New York Times“ redakcijoje D.Trumpo buvo
paklausta, ar jis neketina atsisakyti savo grasinimo paskirti
specialų prokurorą tyrimui dėl H.Clinton atlikti. Šį grasinimą
respublikonas išsakė pačiai H.Clinton per jų antruosius rinkimų
kampanijos debatus.
„Manau, tai labai supriešintų šalį“, – pripažino
išrinktasis prezidentas.
Milijardierius respublikonas seka savo pirmtakų pavyzdžiu ir
neskuba pristatyti savo kabineto, todėl prie „Trump Tower“
lūkuriuojantiems žurnalistams nelieka nieko kita, tik vaikytis
gandų, jam rengiant susitikimus su potencialiais kandidatais.
Jei Vašingtono politinis elitas tikisi, kad rinkimų kampanijos
metu populistinę ir provokacinę retoriką aktyviai naudojęs
D.Trumpas į aukščiausius postus paskirs nuosaikius valdžios
koridorių senbuvius, jam greičiausiai teks nusivilti.
D.Trumpas savo vyriausiuoju strategu jau paskyrė karingą
kovotoją su isteblišmentu, kuris save apibūdiną kaip „ekonominį
nacionalistą“, o patarėju nacionalinio saugumo klausimais
pasiūlė tapti atsargos generolui, kurį B.Obama atleido jį iš
Gynybos žvalgybos agentūros vadovo posto po skundų dėl jo
vadovavimo stiliaus. Beje, šis atsargos generolas sulaukė griežtos
kritikos, kad pernai Maskvoje dalyvavo Kremliaus ruporu laikomos
valstybinės televizijos RT iškilmėse, per kurias sėdėjo šalia
Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
D.Trumpas, 70-metis verslo magnatas ir televizijos realybės šou
žvaigždė, kuriai politinių normų nepaisymas padėjo pirmuoju
bandymu iškovoti svarbiausią valdžios postą pasaulyje, turėtų
dabar keistis?
