Ši žinia pakurstė rimtas abejones, ar pusantrų metų su
pertraukomis vykstančiose derybose pavyks sėkmingai išspręsti ne
vieną dešimtmetį trunkantį ginčą tarp Kipro graikų ir turkų
bendruomenių.
Kipro vyriausybės atstovas Nicos
Christodoulides sakė, kad Jungtinių Tautų remiamos derybos,
kuriose sprendžiama, kokio dydžio teritorijas Kipro graikai ir
turkai administraciškai kontroliuos būsimoje federacinėje
valstybėje, konkrečių rezultatų nedavė.
„Tai niekam nėra gerai“, – sakė N.Christodoulides
žurnalistams antradienį po vidurnakčio, kai derybos nutrūko.
„Mes tikrai nesame patenkinti tuo, kaip viskas baigėsi“, –
pridūrė jis.
JT išplatintame pareiškime rašoma, kad Kipro prezidentui Nicos Anastasiades ir Kipro turkų lyderiui Mustafai Akinci per dvi dienas ant Pelerino kalno šalia
Ženevos ežero vykusias derybas nepavyko sumažinti nuomonių
skirtumų dėl teritorinių aspektų.
„Nepaisant visų įmanomų pastangų, jiems nepavyko pasiekti
reikalingo pozicijų suartėjimo dėl teritorinių pakeitimų
kriterijų, kuris atvertų kelią paskutiniam derybų etapui“, –
rašoma JT pareiškime.
Susitarimas teritoriniu klausimu būtų leidęs organizuoti
galutinį viršūnių susitikimą, kuriame Graikija, Turkija ir buvusi
Kipro kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija tartųsi dėl to, kaip
įgyvendinti saugumo priemones suvienytoje saloje.
Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos
pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą
perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma
pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta
tik Turkija. Ankara ten tebėra dislokavusi 35 tūkst. karių.
JT pareiškime rašoma, kad N.Anastasiadis ir M.Akinci nusprendė
grįžti į Kiprą „apsvarstyti, kaip toliau judėti pirmyn“.
JT pasiuntinys Kiprui, Norvegijos diplomatas Espenas Barthas Eide, informuos apie derybas JT generalinį sekretorių Ban Ki-mooną.
N.Kristodulidis sakė, kad pagrindinis klausimas, dėl kurio
nesutaria derybininkai, yra tai, kokio dydžio teritorijos sudarys
federacines zonas, kurias kontroliuos abi pusės.
Kipro graikai siekia susigrąžinti pakankamai teritorijos, kad
apie 100 tūkst. perkeltųjų asmenų galėtų grįžti į savo namus
ir atgauti nuosavybę, kurių neteko per karą.
Tai padėtų užtikrinti paramą susitarimui, dėl kurio turės
būti rengiamas balsavimas, ir sumažintų išlaidas, susijusias su
kompensacijomis negalintiems grįžti.
M.Akinci atstovas spaudai Barisas Burcu (Barišas Burdžu) kaltino
Kipro graikų pusę nelankstumu per derybas ir maksimalistiniais
reikalavimais, nors Kipro turkai sutiko užleisti maždaug 7 proc.
dabar jų kontroliuojamos teritorijos.
N.Kristodulidis atmetė B.Burcu kaltinimus ir sakė, kad jie
„prasilenkia su tikrove“.
„Dabar netinkamas metas ieškoti kaltųjų“, – pabrėžė
jis.
Nei N. Kristodulidis, nei B.Burcu nenurodė, kokie gali būti
tolesni žingsniai. Pasak jų, sugrįžę į Kiprą derybininkai
įvertins susiklosčiusią padėtį.
Kipro konfliktas yra vienas ilgiausiai trunkančių diplomatinių
ginčų pasaulyje. Per keturis dešimtmečius buvo surengta daugybė
derybų raundų, tačiau visi jie buvo nesėkmingi.
Pareigūnai ne kartą sakė, kad pastarasis derybų ratas žymi
didelę pažangą, ypač sprendžiant klausimus dėl valdžios
pasidalijimo tarp salos gyventojų daugumą sudarančių Kipro graikų
ir Kipro turkų.
Kipro suvienijimas užtikrintų didesnį stabilumą neramiame
regione ir paskatintų bendradarbiavimą tarp nesutariančių
kaimynių dėl neseniai atrastų povandeninių dujų išteklių
rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Tačiau vis dar esama rimtų kliūčių susitarimui pasiekti,
įskaitant Turkijos karinės intervencijos teisę, kuri, pasak Kipro
turkų, yra gyvybiškai svarbi jų saugumo užtikrinimui. Kipro
graikai ją griežtai atmeta ir vadina grėsme jų saugumui.
