Ukrainoje švenčiama Orumo ir laisvės diena, pažyminti 2013 metais prasidėjusius protestus, po kurių buvo priverstas trauktis buvęs prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Valdžios atstovai ir ukrainiečiai pagerbė ir „Dangaus šimtinės“ atminimą – protestuotojų, kurie buvo nužudyti per susirėmimus su saugumo pajėgomis.
Ukrainai pirmadienį minint
trečiąsias savo proeuropietiškos revoliucijos pradžios metines,
prezidentas Petro Porošenka griežtai atmetė „Rusijos pasaulį“.
Vadinamieji Euromaidano protestai truko tris mėnesius ir baigėsi
kraujo praliejimu, kuris pareikalavo daugiau kaip 100 daugiausia
neginkluotų žmonių ir maždaug 20 policininkų gyvybių.
P.Porošenka lapkričio 21-ąją yra paskelbęs Orumo ir taikos
diena.
Per minėjimo ceremoniją Kijeve jis sakė, kad ši buvusi
sovietinė respublika niekuomet negrįš prie Maskvos dominuojamos
praeities.
„Orumo revoliucija padarė galą mūsų rusiškai-sovietinei
praeičiai ir posovietiniam periodui, – sakė P.Porošenka. – Ji
nubrėžė aiškią demarkacijos liniją. Ji atskyrė mūsų Ukrainos
ir Europos pasaulį nuo Rusijos pasaulio.“
Provakarietiški šalininkai dėl 2014 metų vasario kraujo
praliejimo kaltino vien Maskvos remtą tuometinį prezidentą Viktorą
Janukovyčių, kuris atmetė svarbų bendradarbiavimo susitarimą su
Europos Sąjunga ir pasirinko glaudesnius ryšius su Rusija.
Parlamentas inicijavo V.Janukovyčiaus apkaltą ir jis per
slaptą, Kremliaus organizuotą operaciją pabėgo į Rusiją.
Rusija įtūžo, nes norėjo įtraukti Ukrainą į savo politinį
ir ekonominį bloką, kuris galėtų stoti prieš ES ir galbūt net
NATO.
Maskva reaguodama 2014 metų kovą aneksavo Ukrainos Krymo
pusiasalį, o tada Ukrainos rytuose kilo prorusiški separatistiniai
karai, kurie jau pareikalavo beveik 10 tūkst. gyvybių.
Maskva neigia kaltinimus, kad remia separatistus.
Tačiau JAV misija Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo
Organizacijoje (ESBO) praėjusią savaitę pranešė mačiusi, kaip 30
tūkst. žmonių kariškių uniformomis kirto sieną iš Rusijos į
Ukrainos karo zoną per du patikrinimo postus, prie kurių ESBO turi
prieigą nuo 2014 metų.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas
Francois Hollande'as 2015 metų vasarį per derybas
su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu ir P.Porošenka pradėjo pastangas
dėl įstrigusio taikos proceso atgaivinimo.
Tačiau šį pirmadienį Berlynas sakė nematantis jokių
ženklų, kurie rodytų, kad matomoje ateityje būtų išspręstas
šis konfliktas – vienas kruviniausių Europoje nuo 10-ojo
dešimtmečio Balkanų karų.
Taikos gairių planas, „kaip ir visa, kas susiję su ... bandymu
užbaigti konfliktą Ukrainoje, buvo itin sunkus ir judėjo gan
vangiai“, Berlyne sakė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos
atstovas Martinas Schaeferis.
Rusijos ekspertai ir aukšto rango politikai ukrainiečius dažnai
vadina savo broliais slavais, o V.Janukovyčiaus nušalinimą –
neteisėtu „perversmu“.
Ukraina vėliau pasirašė su ES Asociacijos sutartį ir bando
pateikti paraišką dėl stojimo į šį bloką iki 2020 metų.
P.Porošenka taip pat suerzino Maskvą pažadėdamas surengti
referendumą dėl to, ar Ukraina turėtų kreiptis ir dėl narystės
NATO. Ukrainos parama šiam Vakarų kariniam aljansui pastaruosius
trejus metus didėjo.
Tačiau V.Putinas šio bloko plėtrą į rytus vadina viena iš
priežasčių, nulėmusių Maskvos ir Vakarų santykių pablogėjimą.
Šie santykiai dabar yra blogiausi nuo pat Šaltojo karo laikų.
