Caras Ivanas IV Vasiljevičius valdė Rusiją 1547–1584 metais
ir pelnė Rūsčiojo arba Žiauriojo (Groznyj) pravardę dėl savo
sukurto brutalaus opričninos režimo. Jo įkurtos slaptosios saugumo
struktūros nariai (opričnikai) kėlė siaubą visoje šalyje ir
nužudė tūkstančius žmonių.
Rusijos Oriolo srities, esančios maždaug 335 km į
pietus nuo Maskvos, gubernatorius išreiškė palaikymą naujajam
paminklui. Per jo atidengimo ceremoniją penktadienį regiono
administracijos vadovas Vadimas Potomskis sakė, kad Ivanas Rūstusis
buvo „mūsų tėvynės gynėjas – caras, kuris išplėtė šalies
sienas“.
Kalbėdamas susirinkusiems žmonėms, tarp kurių buvo daug
laikančių geltonos ir juodos spalvos Rusijos Imperijos vėliavas,
populiarias tarp nacionalistų, gubernatorius sakė, kad Ivanas
Rūstusis gynė Rusiją ir ortodoksų tikėjimą nuo priešų.
Bronzinė statula, vaizduojanti raitą carą, vilkintį
karališkąjį apdarą ir laikantį ortodoksų kryžių, buvo
pastatyta Oriolo mieste. Pasak pareigūnų, šį miestą, kuris yra
Oriolo srities administracinis centras, asmeniškai įkūrė minėtas
valdovas.
Tačiau istorikai neigia, kad Ivanas Rūstusis kada nors lankėsi
šiame regione.
Paminklą taip pat parėmė Rusijos kultūros ministerija,
tvirtinanti, kad Ivano Rūsčiojo žiaurus režimas tėra mitas ir kad
caro įvaizdį apjuodino keliautojai iš Vakarų šalių, šmeižę
jį savo raštuose.
Ivano IV valdymo laikų ekspertas istorikas Vladislavas Nazarovas
sako, kad šio caro politika lėmė socioekonominę ir politinę
krizę, po dviejų dešimtmečių atvedusią Rusiją į pirmąjį
pilietinį karą per šalies istoriją.
Pasak istorikų, vien Naugardo mieste vykdant Ivano Rūsčiojo
įsakymus buvo įvykdytos egzekucijos apie 3000 žmonių – maždaug
dešimtadaliui jo gyventojų. Caras taip pat nužudė savo paties
sūnų – veikiausiai atsitiktinai, apimtas staigaus įniršio
priepuolio.
Tuo metu užsienio politikos srityje „Rusijos tarptautinė
padėtis buvo susilpninta palei visas sienas“, pažymėjo
V.Nazarovas.
„Kaip istorikas ir pilietis esu nusistatęs prieš šį
paminklą“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
„Esu sukrėstas“
Atrodo, ši statula taps dar vienu simboliu, bylojančiu apie
Rusijos visuomenės skilimą į sluoksnį, palaikantį Stalino laikų
griežtą valdymą ir tuos, kas piktinasi represijomis bei
autoritarizmu.
Kai kurie Oriolo aktyvistai kelis pastaruosius mėnesius
protestavo prieš planuojamą paminklą ir netgi buvo pateikę
ieškinį dėl merijos sprendimo jį pastatyti.
Visgi jiems tepavyko pasiekti, kad statula būtų pastatyta ne
centrinėje aikštėje prie teatro, o parke ant vietos upės kranto.
Daugiau kaip 500 žmonių pasirašė peticiją, kurioje sakoma:
„Mūsų mieste nereikia paminklo tironui.“
Aktyvistas Dmitrijus Krajuchinas sakė, kad sprendimas pagerbti
Ivaną Rūstųjį atspindi Rusijos visuomenės jaučiamą „griežtos
rankos ilgesį, kad valstybės reikalai būtų laikomi daug
svarbesniais negu asmens poreikiai“.
Jis pridūrė, kad paminklas iškilo dar nebaigus nagrinėti bylos
ir teismui priėmus sprendimą atidėti jo pastatymą iki proceso
pabaigos.
„Esu sukrėstas“, – sakė D.Krajuchinas.
Sociologė Karina Pipija, dirbanti Maskvoje įsikūrusiame Levados
centre, savo ruožtu sakė, kad Ivano Rūsčiojo reabilitacija
atitinka sušvelnėjusį požiūrį į Josifo Stalino režimą.
„Dėmesys sutelkiamas į jų nuveiktus gerus darbus, o
įvykdytų žiaurumų palikimas trinamas“, – ji sakė AFP ir
pridūrė, kad debatai dėl šių lyderių pasiekimų yra „atminties
karai“.
„Vyksta nacionalinės tapatybės simbolių paieška. Galbūt
Ivanas Rūstusis dabar keliamas į priekį kaip kandidatas šiam
vaidmeniui“, – pažymėjo ji.
