Mėgindamas išgelbėti taikos sutartį, turėjusia tapti
svarbiausiu jo kadencijos pasiekimu, J.M.Santosas susitiko su savo
buvusiu viršininku, o dabar – pagrindiniu politiniu oponentu Alvaro
Uribe . Šis pavadino jį išdaviku už tai, kad bando
susitarti su Kolumbijos revoliucinėmis ginkluotosiomis pajėgomis
(FARC).
Įtampa tarp abiejų politikų ypač išaugo, kai pusę
šimtmečio trukusį konfliktą su marksistais partizanais turėjusi
užbaigti taikos sutartis buvo atmesta kolumbiečių per referendumą.
J.M.Santosas taip pat buvo susitikęs deryboms su 1998–2002
metais prezidento poste dirbusiu Andresu Pastrana, taip pat smarkiai
prieštaraujančiu taikos sutarčiai. Po šių susitikimų
prezidentūroje dabartinis šalies vadovas stengėsi išlikti
optimistiškas.
„Taika Kolumbijoje jau arti ir mes ją pasieksime“, – sakė
jis savo kalboje.
Prezidentas prižadėjo tartis su priešininkais, kad rastų
būdą ne tik sudaryti taikos susitarimą su FARC, bet ir sustiprinti
jį.
Dešiniojo sparno griežto kurso šalininkas A.Uribe, prezidento
pareigas ėjęs 2002–2010 metais, anksčiau džiūgavo dėl
netikėtų referendumo rezultatų, o po susitikimo su lyderiu kalbėjo
ne taip taikiai.
„Geriau pasiekti taiką visiems kolumbiečiams, o ne silpną
susitarimą pusei šalies piliečių“, – žurnalistams po
susitikimo sakė opozicijos senatorius.
Jis kritikavo rugsėjo 26 dieną pasirašytą sutartį, kuri, jo
nuomone, užtikrino „visišką nebaudžiamumą“ sukilėliams ir
leido jiems, šiurkščiai pažeidusiems žmogaus teises, būti
renkamiems į valdžią.
Jis nurodė, kad pateikė J.M.Santosui sąrašą „pataisymų ir
pirminių pasiūlymų“, kurie turėtų būti įtraukti į naują
susitarimą.
A.Uribe taip pat paprašė tarptautinės bendruomenės
„supratimo ir palaikymo“. Anot jo, paskelbus referendumo
rezultatus to itin trūksta.
Grįžti prie karo?
J.M.Santosui teks sudėtingas išbandymas siekiant susitarti dėl
pokyčių sutartyje su FARC.
Vyriausybės vyriausiasis derybininkas Humberto de la Calle grįžo į Havaną aiškintis, ar FARC
nusiteikusi iš naujo svarstyti susitarimą.
Pagrindinis Kolumbijos sąjungininkas, JAV, taip pat išsiuntė
savo specialųjį pasiuntinį taikos procesui Bernie Aronsoną į Havaną, nurodė valstybės departamentas.
Prieš trečiadienio susitikimus J.M.Santosas įspėjo, kad taikos
sutarties išsaugojimas yra neatidėliotinas dalykas.
„Esame pilkojoje zonoje – nežinioje, kuri yra labai pavojinga
ir rizikinga bei gali sugadinti visą procesą“, – sakė jis.
Antradienį jis nurodė, kad paliaubos su kairiųjų sukilėlių
grupuote FARC liausis galioti spalio 31 dieną. Jei iki to laiko nebus
rasta sprendimo, karas gali atsinaujinti, nors, kaip parodė
referendumas, apie 50 tūkst. žmonių pasisakė už taiką.
Gynybos ministras Luisas Villegasas vėliau
nukėlė šią datą ir pareiškė, kad vyriausybė yra pasirengusi
išlaikyti paliaubas „kiek tik reikės“.
Įtemptas susitikimas
J.M.Santoso ir A.Uribe santykiai visuomet buvo komplikuoti.
2006–2009 metais J.M.Santosas, vadovaujant A.Uribe, dirbo
gynybos ministru ir vadovavo ginkluotosioms pajėgoms kare su FARC.
Tačiau 2010 metais tapęs prezidentu jis pakeitė savo nuomonę
ir pradėjo taikos derybas su nusilpusiais sukilėliais. Toks jo
žingsnis itin supykdė A.Uribe.
Dabar jų nesutarimai dar paaštrėjo.
„Nepanašu, kad Kolumbijoje įsivyraus taika, jei J.M.Santosas
ir A.Uribe nesusitaikys patys“, – naujienų agentūrai AFP sakė
Tarptautinės krizių grupės politikos analitikas Kyle'as Johnsonas.
A.Uribe nebegali kandidatuoti į prezidentus – kaip ir
J.M.Santosas, jis jau pasiekė dviejų kadencijų limitą. Tačiau
šis politikas galėtų atlikti itin svarbų vaidmenį 2018 metų
rinkimuose.
Per dešimtmečius į Kolumbijos konfliktą įsitraukė kelios
kairiųjų sukilėlių grupuotės, dešiniojo sparno sukarintos
organizacijos ir narkotikų kontrabandininkų gaujos. Per pusę
šimtmečio jis nusinešė daugiau kaip 260 tūkst. gyvybių, o dar 45
tūkst. žmonių dingo.
FARC, seniausia ir didžiausia sukilėlių grupuotė, pagal taikos
sutartį turėjo persitvarkyti į politinę partiją.
