Tyrimo rezultatai atskleidė, kad 2014 metų liepos 17 dieną lėktuvą, skraidinusį 298 keleivius ir įgulos narius, numušė iš Rusijos atgabentos gynybos sistemos „Buk“ paleista raketa.
Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos Jungtinė tyrėjų komanda, kuriai vadovauja Nyderlandai, paskelbė, jog lėktuvą numušė prorusiški separatistai, o sistema, iš kurios buvo paleista raketa, vėliau buvo slapčia grąžinta į Rusiją.
Komandai teko peržiūrėti 500 tūkst. dokumentų, atlikti šimtus interviu, perklausyti ir patikrinti 150 tūkst. telefono pokalbių. Iš šių duomenų buvo paruošta daugiau nei 6 tūkst. oficialių ataskaitų.
„Galutinį sprendimą priims teismas, tačiau galime užtikrintai atsakyti, koks ginklas buvo panaudotas, ir iš kur jis buvo paleistas“, – aiškino Nyderlandų nacionalinės prokuratūros vadovas Fredas Westerbeke.
Nustatė vietą, iš kur paleista raketa
Pirmiausiai tyrėjai atmetė versiją, kad MH17 numušė kitas lėktuvas. Šią teoriją atmesti padėjo radarų informacija, kurioje galimo kaltininko nėra užfiksuota.
„Turime pakankamai informacijos, kad diskusija dėl radarų informacijos būtų baigta. Turime įrašus, kuriuose kalba Ukrainos skrydžių kontrolės pareigūnai. Remdamiesi ta medžiaga, galima užtikrintai pasakyti, kad joks kitas lėktuvas neskrido šalia MH17. Tai dabar jau pripažino ir Rusija“, – teigė F.Westerbeke.
Tyrėjai taip pat patvirtino, kad jiems pavyko nustatyti, kad MH17 nušovė ant žemės buvusi priešlėktuvinė raketų sistema „Buk“.
Spaudos konferencijos metu taip pat buvo paviešinti ir prorusiškų separatistų pokalbiai, kuriuose kalbama apie tai, kur reikėtų pastatyti į Donecką atgabentą gynybos sistemą „Buk“.
Tarptautinių tyrėjų komanda nurodė vietą netoli Snižnės, iš kurios prorusiški separatistai paleido raketą. Tuo metu, kai buvo numuštas lėktuvas, ši teritorija buvo kontroliuojama prorusiškų separatistų, o ne ukrainiečių, kaip yra teigusi Rusija.
„Buk“ sistema buvo pastatyta lauke maždaug už 6 kilometrų į pietus nuo Snižnės.
Atkūrė „Buk“ kelią
Jungtinei tyrimo komandai pavyko atkurti visą įvykių liniją, pagal kurią gynybos sistema „Buk“ į Ukrainą buvo atgabenta iš 53-iosios priešlėktuvinių raketų brigados Rusijos mieste Kurske.
Gynybos sistema esą buvo slapčia pergabenta per sieną 2014 metų liepą ir pastebėta paliekanti Donecką rytų kryptimi. Tyrėjai pateikė ir vaizdo įrašus, kuriuose liudininkai užfiksavo gabenamą „Buk“ sistemą.
Atvežta į Snižnę liepos 17 dienos popietę, „Buk“ sistema buvo iškrauta ir nuvežta į lauką netoli Pervomaiskio kaimo.
Tada ir buvo pašautas MH17, manant, kad tai yra Ukrainos transporto lėktuvas. Kitos dienos paryčiais „Buk“ vėl buvo pergabenta į Rusiją.
„Tačiau čia mūsų tyrimas ir pasibaigė, mes negalime pateikti kaltinimų Rusijai arba tos šalies gyventojams“, – paaiškino F.Westerbeke.
Tyrėjų komandos pastebėjimai buvo paremti JAV palydovų duomenimis ir liudininkų parodymais Ukrainoje.
Be to, F.Westerbeke teigimu, kol kas nėra aišku, ar prorusiški separatistai lėktuvą nušovė netyčia.
„Turime duomenų, kurie rodo, kad kai kurie asmenys buvo nustebę dėl to, kas nutiko, bet ar tai buvo klaida, ar tai buvo padaryta tyčia, kas davė nurodymą – tai dar turėsime nustatyti“, – aiškino Nyderlandų prokuroras.
Kaltųjų neįvardijo
Tiesa, tyrėjų komanda nepateikė informacijos apie tai, kas yra kaltas dėl lėktuvo žūties. F.Westerbeke teigė turintis informaciją apie 100 žmonių, kurie vienu ar kitu būdu yra susiję su raketos paleidimu ar „Buk“ transportavimu, tačiau jų tautybės neįvardijo.
Kaip ir tikėtasi, tyrėjai taip pat aiškiai nenurodė, ar tarp šių įtariamųjų yra Rusijos karių. Į šį klausimą bus atsakyta vėliau.
„Mes neturime jokių pareiškimų, susijusių su Rusijos Federacijos arba jos piliečiais“, – pareiškė prokuroras.
„Svarbu, kad Jungtinė tyrėjų komanda atskirtų tuos, kurie gali būti įvardyti kaip liudininkai, ir tuos, kurie yra įtariamieji. Mes esame pasiruošę apginti tuos, kurie bendradarbiaus su tyrimu ir galėsime užtikrinti jiems švelnesnes bausmes, jeigu bus nustatyta, kad jų reikia“, – aiškino Nyderlandų prokuroras.
Tyrėjų komanda taip pat pabrėžė, kad kol nebus aišku, kam bus pateikti kaltinimai, nebus pasirinktas ir teismas, kur šie šie įtariamieji bus teisiami.
Jungtinės tyrėjų komandos darbas bus tęsiamas mažiausiai iki 2018 metų.
Anksčiau Rusijos nepaminėjo
Tarptautinė tyrėjų grupė pernai spalį nustatė, kad „Boeing 777“ buvo numuštas priešlėktuvinės gynybos sistemos „Buk“ raketa, paleista iš zonos, kurią tuo metu kontroliavo prorusiški separatistai, bet toje ataskaitoje nebuvo įvardyti atsakingieji.
Virš separatistinio konflikto krečiamos Rytų Ukrainos numušus lainerį „Boeing 777“, žuvo visi 298 jame buvę žmonės, daugiausiai Nyderlandų piliečiai.
Lėktuvas, kuris skrido įprastu reisu iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, 2014 metų liepos 17 dieną buvo numuštas raketa „žemė oras“.
Diplomatijos eksperto Roberto Van de Roero teigimu, tyrėjai ko kas negali nustatyti, kuris žmogus konkrečiai paleido raketą. Tačiau ekspertai žino maždaug 20 Rusijos pareigūnų iš 53-iosios brigados vardus. Jie gali pakliūti į platesnį įtariamųjų ratą.
Šių asmenų tapatybes nustatė Jungtinėje Karalystėje veikianti tyrimų grupė „Bellingcat“, kurios ekspertai atkreipė dėmesį, kad „Buk“ sistemą valdyti gali mažiausiai trys ar keturi vyrai.
Maskva neigia įrodymus
Rusija aktyviai neigia įtarimus dėl savo kaltės. Pirmadienį gynybos ministerija Maskvoje išplatino palydovų duomenis, kurie esą įrodo, kad raketą paleido ne prorusiški separatistai, o Ukraina.
Tiesa, dar 2014 metais Rusijos ministerija aiškino, kad „Boeing 777“ galėjo nušauti Ukrainos naikintuvas. Vėliau ši teorija paslaptingai dingo, o maršrutas, kuriuo skrido MH17 taip pat pasikeitė.
Praėjusį gruodį „Bellingcat“ Nyderlandų prokurorams perdavė detalius beveik 100 karių ir pareigūnų, kurie galėjo prisidėti prie lėktuvo numušimo, duomenis.
Tarp jų buvo ir socialiniuose tinkluose karių paviešintos nuotraukos, kuriose kariai nurodė vykstantys link Ukrainos sienos.
Kol kas nemanoma, kad Jungtinė tyrėjų komanda atskleis karių tapatybes, tačiau vėlesniame kriminaliniame tyrime jie gali būti įvardyti.
Tiesa, tribunolas paviešino separatistų lyderių telefono pokalbių įrašus. Viename jų karininkas klausia, ką daryti su iš Rusijos ką tik atvežtu „Buk“.
O kitame įraše separatistai aptarinėja, ką daryti su „Buk“ aptarnaujančia karių grupele, kuri liko prie Snižnės.
Galiausiai, trečias pokalbis, kuris įvyko liepos 18 paryčiais, kai „Buk“ buvo gabenama atgal į Rusiją, skambėjo taip: „Labas rytas. Vakar buvo tikra betvarkė, neturiu daugiau ką pasakyti.“
