Visą savaitę Prancūzijoje netilo ginčai dėl vadinamųjų burkinių. Visą kūną dengiančius maudymosi kostiumėlius musulmonėms paplūdimiuose dėvėti uždraudė kelių Prancūzijos pajūrio miestų merai.
O dabar panašus klausimas tapo aktualus ir Vokietijai. Čia valdžia nusprendė sekti daugiau nei prieš dešimtmetį Prancūzijos parodytu pavyzdžiu ir uždrausti musulmonėms viešose vietose dengti veidą, rašo „Lietuvos rytas“.
Lieps rodyti veidą
Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere‘as vakar pareiškė pritariantis daliniam uždraudimui nešioti burkas, kurios dengia net moterų veidus.
„Norime įvesti teisinį reikalavimą rodyti savo veidą tose vietose, kur tai yra būtina mūsų visuomenės sambūviui: prie vairo, valstybinėse įstaigose, metrikacijos įstaigoje, mokyklose ir universitetuose, valstybės tarnyboje, teisme“, – sakė jis po susitikimo su jo konservatorių partijai priklausančiais kolegomis iš regionų.
T.de Maiziere‘as visuomeninei televizijai aiškino, kad visą veidą dengiantis šydas yra netinkamas kosmopolitiškoje šalyje.
Nuomonę dėl moterų aprangos išsakė ir Angela Merkel.
„Veidą ir kūną visiškai dengianti moteris beveik neturi galimybių integruotis į Vokietijos visuomenę“, – kalbėjo Vokietijos kanclerė.
Tačiau apie visišką draudimą vyriausybės vadovė užsiminti nenorėjo. O kitų jos vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos politikų nuomone, burkų draudimas galėtų padėti kovoti su terorizmu.
Dalis šią liepą Vokietijoje išpuolius surengusių asmenų buvo islamistai. Bet, kritikų nuomone, draudimas nešioti veido apdangalus neturi nieko bendra su kova prieš terorą.
Merus apgynė premjeras
Panašiai savo sprendimą uždrausti musulmoniškus maudymosi kostiumėlius Kanų paplūdimiuose aiškino ir kurorto meras Davidas Lisnard’as.
Politikas tikino, jog tokiu būdu siekia užkirsti kelią, kad neįvyktų kas nors panašaus į liepą Nicoje surengtą teroro aktą, per kurį po sunkvežimio ratais žuvo 84 žmonės.
D.Lisnard’o pėdomis pasekė dar penkių kurortų merai. Be to, į Viduržemio jūros ir Lamanšo sąsiaurio miestų pusę stojo ir premjeras Manuelis Vallsas.
„Burkiniai prieštarauja sekuliarioms Prancūzijos vertybėms. Remiu merus, jeigu jie veikia siekdami viešojo saugumo“, – pareiškė premjeras.
Tiesa, apie visuotinį burkinių draudimą M.Vallsas neprabilo.
Kaimynai nepalaiko
Nors dalis musulmonišką maudymosi aprangą iki vasaros pabaigos uždraudusių miestų vadovų tikino taip tik norintys išvengti neramumų, kaimyninės šalys prancūzų nepalaiko.
Antai Italijos vidaus reikalų ministras Angelino Alfano prancūzų sprendimą pavadino neapgalvotu, nes jis kaip tik gali sukelti daugiau pasipriešinimo. Tiesa, atsirado ir tokių, kurie palaiko draudimą.
„Burkinis yra arogancijos, smurto ir moterų persekiojimo simbolis“, – pareiškė kraštutinės dešinės partijos „Šiaurės lyga“ narys Fabio Rolfi, pasiūlęs tokius maudymosi kostiumėlius uždrausti Lombardijos baseinuose ir paplūdimiuose.
Bet prieš jį sukilo Milano tarybos narė Sumaya Abdel Qader: „Tokie pareiškimai rodo, kad atėjo laikas nustoti moterims nurodinėti, ką jos gali ir ko negali daryti.“
Ispanai taip pat kol kas nesiruošia uždrausti burkinių.
„Mūsų pagrindinis rūpestis yra užtikrinti, kad moterys galėtų rengtis ir maudytis taip, kaip joms patinka“, – pabrėžė Barselonos mero pavaduotojas Gerardo Pisarello.
Nors dalyje Ispanijos ir Italijos miestų galioja draudimas dengti veidą lankantis valstybinėse institucijose, maudymosi kostiumėliai valdžiai kol kas netrukdo.
