Iškalbus ir skoningai besirengiantis 67 metų veikėjas tapo
prieštaringiausios per kelis pastaruosius dešimtmečius JAV
prezidento rinkimų kampanijos viešuoju veidu. P.Manafortas –
profesionalus atstovas, niekada nenukrypstantis nuo pagrindinės
linijos, netgi kai jam tenka atremti kaltinimus, kad kampanija yra
pakrikusi arba kad kandidatas nusišneka.
Trečiadienį D.Trumpas paskelbė pertvarkantis savo komandą, kai
jo populiarumas nusmuko.
P.Manafortas lieka pagrindinis strategas, bent jau oficialiai. Vis
dėlto kai kurie apžvalgininkai laikosi nuomonės, kad jo pareigos
buvo apribotos, kai D.Trumpas paskyrė kampanijos vykdomuoju
direktoriumi žiniasklaidos organizacijos „Breitbart News“ vadovą
Stepheną Bannoną ir paaukštino apklausų
organizatorę Kellyanne Conway.
Per 40 metų trukusią karjerą P.Manafortas patarinėjo
respublikonų Geraldo Fordo, Ronaldo Reagano, George'o H.W.Busho ir Bobo
Dole'o prezidentinėms kampanijoms. Jis arba jo
bendrovės – pavyzdžiui, dabar nebeveikianti lobistų kontora
„Black, Manafort, Stone and Kelly“ – gaudavo milijonus dolerių,
kad prastūminėtų savo klientų užsieniečių interesus arba kurtų
palankų jų įvaizdį.
„Įvardykite kokį nors korumpuotą despotą, ir „Black,
Manafort“ įvardys sumą: Ferdinandas
Marcosas – 900 tūkst. dolerių per metus;
dabar jau nuversta Somalio diktatūra – 450 tūkst. dolerių; su
narkotikais siejama Bahamų vyriausybė – 800 tūkst. dolerių“,
– 1992 metais rašė žurnalas „Spy“.
Deja, vienas iš tų klientų tapo itin nemalonia rakštimi
D.Trumpo kampanijai: buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras
Janukovyčius. P.Manafortas padėjo kurti naują šio lyderio
įvaizdį, kol V.Janukovyčius galiausiai buvo nuverstas 2014 metais
per vadinamąjį Maidano sukilimą.
Tarp kitų klientų buvo Angolos kovotojų vadas Jonasas Savimbi – jo sukilėlių grupuotė iš R.Reagano ir
G.H.W.Busho administracijų gavo apie 250 tūkst. dolerių karui
prieš Angolos socialistinę vyriausybę.
P.Manafortas taip pat padėjo Filipinų prezidentu F.Marcosui ir
velioniui Zairo diktatoriui Mobutu Sese Seko.
Siejamas su politiniu skandalu
Be to, buvęs lobistas yra siejamas su vienu Prancūzijos
politiniu skandalu – vadinamąja Karačio afera. 1994 metais
Prancūzija pasirašė ginkluotės pardavimų sutarčių su Pakistanu
ir Saudo Arabija.
Kaip manoma, už gynybos kontraktus šios šalys
sumokėjo „dėkingumo mokesčius“, o tos lėšos vėliau buvo
panaudotus Edouard'o Balladuro kampanijai
finansuoti per 1995 metų prezidento rinkimus.
2013 metais P.Manafortas prisipažino gaudavęs pinigų iš vieno
Libane gimusio tarpininko – šitaip būdavo atsilyginama už
konsultacijas E.Balladurui per jo nesėkmingą kampaniją.
Dar viena klientė buvo Kašmyro ir Amerikos taryba, 2011 metais
įvardyta prokurorų kaip Pakistano žvalgybos tarnybos ISI priedangos
organizacija. Kaip rašo naujienų portalas „Yahoo News“,
1990–1995 metais taryba sumokėjo P.Manaforto firmai 700 tūkst.
dolerių.
Riva Levinson, dirbusi P.Manaforto kontoroje 1985–1995 metais,
savo prisiminimų knygoje rašo, kad darbas buvo panašus į
„didelį „Stratego“ žaidimą: kurti armijas ir regzti intrigas,
siekiant užvaldyti pasaulį... Iš tikrųjų kai kada būtent tai
būdavo daroma.“
Kaltę neigia
Konektikute gimusio P.Manaforto tėvas buvo Niu Britenui
vadovavęs respublikonas meras, nors šiame mieste pagrindinė
politinė jėga buvo demokratai. Jo senelis emigravo iš Italijos ir
1919 metais įkūrė sėkmingą statybų bendrovę.
P.Manafortas baigė verslo administravimo ir teisės studijas
Džordžtauno universitete. Jis dirbo respublikonų rinkimų
kampanijose, taip pat buvo vienas iš steigėjų dviejose lobizmo ir
konsultacijų bendrovėse. „Black, Manafort, Stone and Kelly“ buvo
įkurta 1980-aisiais, o „Davis, Manafort and Freedman“ –
1996-asiais, bet dabar abi jos jau likviduotos.
Balandį duodamas interviu televizijai „Fox News“,
P.Manafortas teisino klientus, su kuriais jam yra tekę
bendradarbiauti.
Anot jos, J.Savimbi buvo Amerikos draugas, siekęs sugriauti
„sovietų diktatūrą, primestą Angolai“.
P.Manafortas aiškino, kad Filipinuose padėjo įvykdyti politinę
transformaciją, o Kijevui padėjo vesti Ukrainą į Europą. „Ir
mes tai padarėme“, – jis sakė „Fox“.
V.Janukovyčiui jis padėjo pagerinti savo įvaizdį ir
sušvelninti prorusišką retoriką. Tačiau prezidentas buvo
kaltinamas, kad pamažu įtvirtina autoritarinį valdymą, o
tarptautiniai Ukrainos žiniasklaidos laisvės reitingai nusmuko.
Manoma, kad P.Manafortas sugebėjo įtikinti V.Janukovyčių dėti
didesnes pastangas laimėti balsų ukrainietiškai kalbančioje
Vakarų Ukrainoje, o ne vien susitelkti į savo tvirtovę –
rusakalbę Rytų Ukrainą. Prezidentas buvo skatinamas sakyti kalbas
ukrainietiškai, o ne rusiškai.
Jo ryšiai su buvusiu Ukrainos prezidentu, dabar pabėgusiu į
Rusiją, atsidūrė dėmesio centre, kai D.Trumpas pažėrė liaupsių
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Respublikonų kandidatas
pareiškė, kad Kremliaus vadovas yra stiprus lyderis ir ragino iš
naujo perkrauti santykius su Maskva.
Ukrainos naujai įkurto Nacionalinio antikorupcinio biuro vadovas
Artiomas Sytnykas šią savaitę sakė, kad 2007–2012 metais
P.Manafortui buvo numatyta sumokėti per 12 mln. dolerių, nors
neaišku, ar jis tikrai gavo šiuos pinigus.
P.Manafortas tvirtina neįvykdęs jokio nusikaltimo ir „niekada
negavęs nei vieno neapskaityto mokėjimo grynaisiais pinigais“,
taip pat nedirbęs Ukrainos arba Rusijos vyriausybėms.
Jo pareigos D.Trumpo komandoje žymi grįžimą į respublikonų
prezidentinę politiką po 20 metų pertraukos.
Anksčiau žiniasklaida buvo pranešusi, kad 2008 metais
P.Manafortą ketinta įtraukti į respublikonų kampaniją, bet
partijos kandidatas Johnas McCainas nesutiko su juo
bendradarbiauti, esą sunerimęs dėl šio veikėjo ryšių su
V.Janukovyčiumi.
P.Manafortas yra vedęs ir, kaip pranešima, gyvena daugiausiai
Virdžinijoje, Floridoje bei Niujorke. Manhatane jis turi apartamentus
D.Trumpo dangoraižyje „Trump Tower“.
