Tiesa, nors daugybę žmonių nužudęs vyras atitiko visus Oslo universiteto reikalavimus, mokytis gali tik kalėjime ir su kitais studentais nesusitinka.
Taip pat bet kuris dėstytojas gali atsisakyti mokyti A.B.Breiviką. 69 moksleivius vasaros stovykloje Utiojos saloje ir dar aštuonis žmones Osle nužudęs A.B.Breivikas politiką studijuoti norėjo jau 2012 metais, rašo „The Guardian“.
Į Oslo universitetą skerdikas bandė patekti 2013 metais, tačiau jam nepasisekė – neatitiko švietimo įstaigos keliamų reikalavimų. Vis dėlto A.B.Breivikas pradėjo lankyti kursus kalėjime, kad galiausiai išpildytų savo svajonę.
Skerdikui – per geras gyvenimas?
Norvegijoje visi kaliniai turi teisę mokytis, bet turi atitikti švietimo įstaigų reikalavimus, kaip ir visi kiti potencialūs studentai. Taip pat kaliniai negali tinginiauti, privalo stengtis mokydamiesi, kad nebūtų išmetami.
Anot Oslo universiteto rektoriaus Ole'o Petterio Otterseno, A.B.Breivikas mokosi apie demokratiją, teisingumą, pliuralizmą, pagarbą žmogaus teisėms bei mažumoms ir fundamentalioms laisvėms.
Kadangi politikos mokslų programoje yra privalomų seminarų, žudikas galimai universiteto niekados ir nebaigs, nes į juos negalės nueiti, o dalyvavimas juose per internetą negalimas – smogikui uždrausta juo naudotis.
Tuo metu Norvegijos ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas tikino, kad A.B.Breiviko siekiai supurtyti šalies pamatus buvo nesėkmingi, nes norvegai grįžo prie įprasto gyvenimo, rašo „The Telegraph“.
„Norvegijos visuomenė tapo stipresnė, mūsų visuomenė tiki demokratija, sustiprėjo jos atvirumas, – kalbėjo J.Stoltenbergas. – Norvegai dabar pasitiki demokratija daugiau nei bet kada anksčiau.“
Įkvepia pasaulio ekstremistus
Kiti norvegų pareigūnai mano, kad A.B.Breivikas kelia grėsmę net po pusės dešimtmečio ir sėdėdamas kalėjime. Yra nuogąstaujančių, kad žudikas savo poelgiu – kaip kad nacių pasveikinimu – įkvepia kraštutinės dešinės ekstremistus rengti atakas, rašo „Newsweek“.
„Jis yra tautos didvyris, negaliu sulaukti tos akimirkos, kai išlaisvinsime jį iš kiaulių belaisvės, – kalbėjo vienas žudiko rėmėjas, Abchazijoje gyvenantis amerikietis Andrew Auernheimeris. – Mes jį mylime ir palaikome besąlygiškai.“
Teisininkė Adele Matheson Mestad tvirtino, kad A.B.Breiviko ideologija ypač pavojinga dabar, kai į Europą plūsta didžiulis pabėgėlių bei migrantų srautas. Anot teisininkės, Europoje ir taip iškilo kraštutiniai dešinieji, todėl jei žudikas galėtų laisvai reikšti mintis, dar labiau prisidėtų prie ekstremistinių idėjų plitimo ir ragintų smurtauti.
Kraštutinės dešinės internetiniuose forumuose A.B.Breiviko manifestas „2083-ieji – Europos nepriklausomybės deklaracija“ sulaukė daug dėmesio ir buvo giriamas kai kurių internautų. Vienas tinklalapis – „Komendanto A.B.Breiviko raportas“ – iki 2015-ųjų pranešdavo visas žinias apie smogiką.
Žudikas buvo ypač populiarus Rusijoje. Po išpuolių Norvegijoje kasmetėje nacionalistinėje eisenoje Maskvoje rusai skandavo „Garbė A.B.Breivikui“. Rusų internautai socialiniuose tinkluose taip pat džiugiai dalijosi žudiko citatomis.
2012 metų rugpjūtį Čekijos teisėsauga sulaikė Vojtechą Mlyneką, kuris planavo A.B.Breiviko braižo išpuolius. Po trijų mėnesių Lenkijoje buvo suimtas žudiko gerbėjas, kuris ketino susprogdinti parlamentą. 2013–2015 metais Jungtinėje Karalystėje sulaikyti keturi žmonės – jie taip pat buvo A.B.Breiviko gerbėjai ir norėjo tęsti jo pradėtą darbą.
