Šis sprendimas pratęsė pastangas išrauti šalyje
totalitarinių režimų liekanas, kurias Ukraina pradėjo po to, kai
2014-ųjų vasarį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas, o naujieji
lyderiai apsisprendė, kad Ukraina turi suartėti su Vakarų
valstybėmis.
Ukrainoje nugriauta jau dešimtys Lenino paminklų, postsovietinei
šaliai nusprendus atsiriboti nuo komunistinės praeities.
Tačiau S.Bandera – ypač prieštaringai vertinamas veikėjas, o
Kijevo sprendimas pavadinti didelę gatvę jo vardu gali smarkiai
supykdyti Rusiją.
„Faktas, kad Maskvos prospektas buvo pervadintas nacionalisto
garbei, (rodo), kad čia daug daugiau politikos negu sveiko proto“,
– Rusijos parlamento narys Kazbekas Taisajevas sakė valstybinei
naujienų agentūrai „RIA Novosti“.
„Ir tai yra fašistinė politika, kurią fašistinė Kijevo
valdžia vykdo Ukrainoje“, – pridūrė jis.
1934 metais S.Bandera buvo sučiuptas Lvove, tuo metu
priklausiusiame Lenkijai, o Varšuva paskelbė jam mirties nuosprendį
už kovą su lenkais, kurie po Pirmojo pasaulinio karo kontroliavo
Vakarų Ukrainą, kurioje veikė stiprus nacionalistų pasipriešinimo
judėjimas.
Vėliau mirties bausmė buvo pakeista įkalinimu iki gyvos galvos.
Tačiau 1939-aisias naciai įsiveržė į šią Rytų Europos šalį
ir įvedė savo režimą.
S.Bandera pabėgo į Vakarų Ukrainą ir greitai tapo Ukrainos
nacionalistų organizacijos (OUN) radikaliojo sparno vadovu.
Maskva kaltina S.Banderą ir jo OUN kovotojus prisidėjus prie
nacių, kai jie įsiveržė į Sovietų Sąjungą 1941 metais.
Istorikų nuomone, S.Bandera tikėjo, kad Adolfas Hitleris suteiks
Ukrainai nepriklausomybę arba bent jau dalinę autonomiją, kai
naciai nugalės Maskvą.
S.Bandera paskelbė Ukrainos nepriklausomybę praėjus kelioms
dienoms nuo nacių invazijos pradžios, bet tas sprendimas vos
nenulėmė jo pražūties, kai vokiečių gestapas suėmė
nacionalistų lyderį ir išsiuntė į koncentracijos stovyklą.
Jis buvo paleistas, kai tapo aišku, jog naciai pralaimės karą.
S.Bandera toliau vadovavo OUN pajėgoms, kurios kovėsi su
sovietais, pasitraukęs į tuometę Vakarų Vokietiją, kol
1959-aisiais jis buvo nušautas užnuodyta kulka Miunchene vieno
Sovietų Sąjungos KGB agento.
Šią prieštaringą asmenybę ukrainiečių nacionalistai laiko
savo didvyriu, bet S.Bandera yra daugiausiai smerkiamas Rusijoje. Jį
taip pat labai skeptiškai vertina Izraelis.
Vis dėlto Ukrainos parlamento deputatas Oleksandras Brygynecas
sakė, kad prospekto pervadinimas S.Banderos vardu žymi tik didelių
pokyčių Kijeve pradžią.
„Mieli draugai, Banderos prospektas – geras dalykas, bet to
nepakanka, – O.Brygynecas rašo feisbuke. – Mums taip pat reikia
oro uosto, pavadinto Ivano Mazepos vardu.“
Ukrainos etmonas I.Mazepa kovėsi švedų pusėje per Šiaurės
karą, bet jo pajėgos buvo sutriuškintos rusų per Poltavos mūšį
1709 metais. Šis veikėjas tai pat itin neigiamai vertinamas
Rusijoje.
