Ginčas kilo dėl partijos nario Wolfgango Gedeono pareiškimų, esą holokaustui Vokietijoje skiriama per daug dėmesio.
Tokiomis mintimis pasipiktinusiems Badeno-Viurtembergo žemės parlamento nariams nepavyko jo išmesti iš partijos, tad 13 partijos narių atsiskyrė patys ir suformavo naują politinę jėgą „Alternatyva Badenui-Viurtembergui“
W.Gedeonas buvo vienas iš 23 „Alternatyvos Vokietijai“ narių, kurie tapo Badeno-Viurtembergo parlamento nariais, kai partija šioje žemėje surinko 15,1 proc. rinkėjų balsų.
Tačiau neseniai paaiškėjo, kad prieš kelerius metus trijų tomų darbe apie krikščionišką Vakarų kultūrą holokaustą jis vadino „tam tikrais nusižengimais“.
Be to, W.Gedeonas knygoje žydų genocidą neigiančius vokiečius lygino su Kinijos režimui neįtinkančiais disidentais ir teisino juos tiesiog turint kitokią nuomonę. Vokietijoje holokausto neigimas laikomas nusikaltimu.
Kilus pasipiktinimui partijos lyderis Badene-Viurtemberge Jörgas Meuthenas bandė išmesti W.Gedeoną iš savo frakcijos, bet jam nepavyko surinkti dviejų trečdalių reikalingų balsų.
Tad frakcijos lyderis kartu su 12 kitų „Alternatyvos Vokietijai“ narių atsistatydino.
Jų neperkalbėjo ir į Štutgartą atvykusi viena partijos lyderių Frauke Petry.
Badenas-Viurtembergas dar neseniai buvo laikomas vienu iš partijos sėkmės pavyzdžių, o dabar jis simbolizuoja susiskaldymą, kankinantį „Alternatyvą Vokietijai“ nuo pat susikūrimo.
Ginčas žemėje įplieskė nesutarimus ir tarp aukščiausių partijos lyderių, o tai gali apkartinti ir svajones ryžtingai įsiveržti į Bundestagą.
Ryškiausia partijos vadovė F.Petry sulaukė kaltinimų, kad mėgino užstoti W.Gedeoną, kuris vėliau pats paliko frakciją Badene-Viurtemberge.
Partija tikisi gerai pasirodyti ir kitų metų Vokietijos parlamento rinkimuose, mat dabar apklausose renka apie 15 proc. gyventojų balsų.
„Alternatyvos Vokietijai“ prieš islamą, pabėgėlius ir Europos Sąjungą nukreipta politika sulaukė daug vokiečių palaikymo.
Dešiniojo sparno partija pavasarį sulaukė kritikos dėl skandalingo, musulmonams priešiško manifesto.
Jame atvirai teigiama, kad islamo religijos atstovams Vokietijoje nėra vietos.
O trečiąją vietą pagal populiarumą šalyje partija iškovojo ėmusi pliekti kanclerės Angelos Merkel liberalią politiką pabėgėlių atžvilgiu.
Tiesa, kraštutiniai dešinieji mėgina susilaikyti nuo antisemitinių idėjų, bet ankstesnėje savo manifesto versijoje siūlė uždrausti ir berniukų apipjaustymą, taikomą judaizmo išpažinėjų. (BBC, „The Guardian“, LR)
