Diskusijoje „Taika per galią“ buvęs Čekijos karinių pajėgų vadas, NATO karinio komiteto vadovas generolas Petras Pavelas perspėjo, kad Rusija siekia plėsti savo galią.
„Rusija stengiasi tapti ne tik regionine, bet ir pasauline galia. Norėdama to pasiekti ši šalis ėmėsi kitos strategijos, kurioje yra ne kariniai instrumentai“, – penktadienį sakė P.Pavelas.
Esą apie tai, kad Rusija siekia dominuoti pasaulyje, liudija ne tik jos veiksmai Ukrainoje, Gruzijoje, bet ir Sirijoje. Taip ji bando apsaugoti ir ginti savo interesus.
Rusijos karinis instrumentas paremtas mobiliomis karinėmis pajėgomis, tačiau tai tik vienas jos strategijos elementų.
Karybos ekspertas vis dėlto pabrėžė, kad negalima į Rusiją žvelgti tik kaip į priešą, esą tai būtų pernelyg trumparegiška ir nepadėtų NATO išvengti klaidų.
„Mes turime pripažinti, kad Rusija yra priešė, konkurentė ir partnere tuo pat metu. Todėl negalime išvengti dialogo su ja. Dialogas padės išvengti strateginių klaidų NATO veiksmuose“, – tikino P.Pavelas.
NATO karinio komiteto vadovas taip pat pabrėžė būtinybę bendradarbiauti su savo partneriais.
„NATO žinoma iš to, kad susiduria ne su viena grėsme vienu metu, ji dirba visomis kryptimis. Todėl šalys turi padidinti finansavimą gynybai, privalome pasidalyti atsakomybę. Tiesa, kai kurios šalys padidino krašto apsaugos finansavimą, tačiau turi būti padaryta daugiau“, – teigė P.Pavelas.
Vis dėlto NATO karinio komiteto vadovas patikino, kad NATO gins savo šalis abiejose Atlanto pusėse: „NATO ir toliau bus stipriausiu aljansu, kokį kada nors matė pasaulis.“
Tuo tarpu buvęs Estijos ambasadorius Juris Luikas pastebėjo, kad svarbiausia NATO siekiant pasipriešinti kylančiai Rusijos agresijai yra tikslios žinios transliavimas – ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Tarp jų – ir Baltijos šalių gynybos stiprinimas.
„Buvau ambasadorius Rusijoje, studijavau šią šalį. Manau, labai svarbu suvokti, kad vis daugiau žmonių Rusijoje yra su „uniformomis“ tiesiogine ar perkeltine šio žodžio prasme.
Todėl manau, kad NATO vaidmuo itin svarbus. Mums itin svarbu sutarti dėl savo veiksmų, aiškiai parodyti savo misiją ir pasiųsti savo žinutę. Kartais būnu susirūpinęs, kai, pavyzdžiui, sutariame dėl ekonominių sankcijų Rusijai, o tada kai kurie politikai viešai pareiškia, jog sankcijos yra didžiulė klaida.
Po kurio laiko vėl sakoma, kad sankcijos yra geros. Manau, jog turi būti siunčiama aiški žinia. Taip pat kai kalbame apie pratybas. Kritikuoti pratybas, kuriose pats dalyvauji, yra neteisinga“, – sakė Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro direktorius.
Politikos tęstinumas, pasak J.Luiko, taip pat yra svarbus. Esą negali būti vienadienio „entuziazmo Varšuvoje“ .
Lrytas.lt primena, kad vietos žiniasklaida NATO viršūnių susitikimą vadino kone „šimtmečio įvykiu“, bet jau taip penktadienio rytą kalbėjo beveik visos vietos radijo stotys.
Vienabalsiai buvo reiškiama viltis, kad NATO viršūnių susitikimas suteiks Lenkijai didesnį saugumą, bus dislokuoti papildomi karių batalionai šioje ir trijose Baltijos šalyse.
Viltys nebuvo tuščios, jau pirmaisiais savo žodžiais NATO generalinis sekretorius Jeansas Stoltenbergas tikino, kad „NATO nenori naujojo šaltojo karo, tačiau turi stiprinti Lenkijos bei Baltijos šalių saugumą todėl bus dislokuoti rotuojami tarptautiniai batalionai“.
