N.Kudelka kavos įmonę Rusijoje įkūrė 2000 metais ir šešerius metus sėkmingai plėtojo savo veiklą.
Tačiau beveik prieš dešimtmetį pateko į korumpuotų teisėsaugininkų nemalonę. Kaip pats tikino, dėl savo užsispyrimo ir siekio įrodyti tiesą. N.Kudelka ne tik neteko kavos verslo, bet ir atsidūrė už grotų.
Tačiau istorija pasisuko visai netikėtai. Verslininkui išėjus į laisvę, belangėje ar bent jau teisiamųjų suole atsidūrė ne vienas į jo istoriją įsivėlęs teisėsaugininkas.
Lietuvos pilietybę turintis, bet į Rusiją po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvykęs N.Kudelka pirmą kartą su Rusijos teisėsauga susidūrė 2006 metais. Tada jis buvo apkaltintas, esą negaliai vykdė savo veiklą.
Teigta, kad N.Kudelka registruodamas kavos įmonę pateikė melagingus duomenis.
Tyrimo metu buvo įrodinėjama, kad jis nelegaliai pakuodavo Rusijos nustatytų standartų neatitinkančią kavą ir vėliau parduodavo ja su „Cafe Pele“ prekės ženklu.
Pamaskvyje esančio Vidnojės miesto teismas nuteisė verslininką šešeriems metams kalėjimo už nelegalią veiklą bei neteisėtą prekės ženklo naudojimą.
Tačiau 2010 metais Maskvos apygardos teismas jį išteisino dėl dalies kaltinimų, o bausmės vykdymo terminas buvo sumažintas iki trejų metų.
Į laisvę verslininkas išėjo 2010 metais, kai jam buvo panaikinta dalis kaltinimų. Kaip „Lietuvos rytui“ sakė pats N.Kudelka, ištrūkti iš belangės jam padėjo ir Lietuvos diplomatai.
„Tiktai dėl didelio visuomenės susidomėjimo ir aktyvios pagalbos iš Lietuvos ambasados Rusijoje atsidūriau laisvėje“, – tvirtino N.Kudelka.
Pasiūlė savo apsaugą
2006 metų lapkritį į N.Kudelkos įmonės „Delfranž“ sandėlį atvyko trys asmenys, vilkintys civilių drabužiais. Jie prisistatė esantys Ekonominio saugumo departamento 6-ojo operatyvinio paieškų biuro darbuotojai ir tikino atvykę patikrinti įmonės veiklos.
„Atvykę asmenys ant popieriaus lapo parašė sumą – 50 tūkstančių dolerių (apie 44 tūkst. eurų), siūlydami mane pridengti. Sutikau pinigus sumokėti“, – pasakojo verslininkas, visus pokalbius įrašinėjęs į diktofoną lyg nujausdamas nemalonumus.
Tačiau viskas baigėsi kitaip, nei jis tikėjosi. 2007 metų balandį N.Kudelkai lankantis Vokietijoje iš jo sandėlių Rusijoje buvo išvežta visa turima kava – 30 pilnutėlių sunkvežimių.
Išvežta viskas, nors iš pradžių „tikrintojai“ turėjo priekaištų tik dėl 28 tūkst. kavos pakuočių.
Atimtos kavos vertė siekė 2–3 milijonus dolerių (1,7–2,6 mln. eurų).
Netrukus „stogą“ pasiūlę asmenys paprašė verslininko milijono dolerių (889 tūkst. eurų) ir pareiškė, esą tuomet kava bus sugrąžinta į sandėlį.
Po kiek laiko suma sumažinta iki 500 tūkst. JAV dolerių (444 tūkst. eurų): 250 tūkst. (222 tūkst. eurų) pareikalauta iš anksto, o likusieji 250 tūkst. turėjo būti sumokėti verslininkui atgavus kavą.
N.Kudelkai pavyko surinkti tik 200 tūkst. dolerių (177 tūkst. eurų). Tačiau kavos jam vis tiek negrąžino. O vėliau verslininkui buvo pranešta, kad produkcija bus sunaikinta.
Įsiveržė į namus
Verslininkas nutarė išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko.
Jis kreipėsi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų į Vidaus reikalų ministerijos Saugumo departamento 13-ąjį operatyvinį paieškos biurą.
N.Kudelka sakė iš pradžių pasitikėjęs VRM pareigūnais.
Kreipdamasis pirmą kartą norėjo, kad iš jo pinigų reikalavę žmonės būtų nubausti. O ir jam esą tą kartą užtikrinta, kad „banditai bus nubausti, bet pirmiausia viską reikia detaliai patikrinti“. N.Kudelka į VRM nunešė ir visus dokumentus bei slapta darytus įrašus.
Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo didelė klaida. „Jau kitą rytą į mano namus įsiveržė tie patys ginkluoti pareigūnai, siūlę man „stogą“, ir reikalavo, kad atiduočiau visus prieš juos turimus įrodymus: vaizdo, garso įrašus – bet ką“, – pasakojo N.Kudelka.
„Buvau šokiruota, vaizdas buvo lyg iš filmo. Jie įsiveržė, pradėjo kratyti namus. Neleido paskambinti nei advokatui, nei į ambasadą. Sėdėjau ant sofos ir stebėjau tą vaizdą.
Bijojau tik vieno – kad nepakištų mums kokių nors narkotikų. Galiausiai jie rado įrašus. Tiesa, nežinojo, kad ne visus“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo N.Kudelkos žmona Larisa.
Niekas nepradėjo tyrimo dėl N.Kudelkos pateikto pareiškimo. Atvirkščiai – netrukus jis pats buvo apkaltintas nelegalia veikla. Jau tą pačią dieną į namus įsiveržę pareigūnai sutuoktinius išsivežė.
„Vežama į nuovadą galvojau, kad visa tai yra kažkoks nesusipratimas. Maniau, Nikolajų apklaus ir būtinai paleis. Tačiau jį nuvežė į tardymo izoliatorių, o namo tądien važiavau jau viena“, – prisiminė L.Kudelka.
Jos vyrui buvo pateikti kaltinimai. Iš pradžių jis nuteistas kalėti 6 metus, vėliau bausmė sumažinta. Negana to, N.Kudelka neteko ne tik visos kavos, bet ir kito įmonei priklausančio turto – sunkvežimių.
Pradėjo mūšius teismuose
N.Kudelka ir jo žmona Larisa niekada nesutiko su jiems pareikštais kaltinimais, kad jų kavos verslas buvo nelegalus. O netrukus pradėjo ir kovą, kaip patys sako, su „korumpuotais pareigūnais“.
Po kiek laiko N.Kudelkai kartu su žmona Larisa pavyko pasiekti pirmąją pergalę. L.Kudelka surado VRM Tyrimų komiteto darbuotoją Kirilą Tjaną.
Nors jis pats nuo 2003 metų buvo kaltinimas sukčiavimu, vyras sugebėjo dalyvauti N.Kudelkos bylos tyrime.
L.Kudelka kreipėsi į Federalinę saugumo tarnybą, kuri padėjo iškelti K.Tjanui baudžiamąją bylą. 2012 metais tyrimas dėl vieno N.Kudelkos įmonei priklausančio sunkvežimio pardavimo buvo baigtas.
Kaip paaiškėjo, K.Tjanas bei du Valstybinės automobilių inspekcijos Maskvos apskrities darbuotojai Olegas Galkinas ir Dmitrijus Janišinas išregistravo sunkvežimį, kuris buvo laikomas bylos daiktiniu įrodymu, ir pardavė jį internete. Visi jie buvo nubausti 2012 metais. Tiesa, tik K.Tjanui skirta laisvės atėmimo bausmė, kiti buvo paleisti lygtinai.
2013 metais nuteistas ir Viačeslavas Denisovas – buvęs VRM pulkininkas, dirbęs su ypač svarbiomis bylomis Ekonominio saugumo departamento 49-ajame skyriuje.
Kaip paaiškėjo, ir jis buvo įsivėlęs į N.Kudelkos istoriją. Mat 2007 metais N.Kudelka pirmiausia perdavė VRM Ekonominio saugumo departamento darbuotojui Dmitrijui Kiričkovui maždaug 160 tūkst. JAV dolerių (142 tūkst. eurų), o vėliau V.Denisovui dar 30 tūkst. dolerių (26 tūkst. eurų) už tai, kad produkcija būtų sugrąžinta į sandėlį.
Tiesa, V.Denisovas taip pat išsisuko gana lengvai. Pripažinusiam, kad reketavo ir paėmė iš N.Kudelkos pinigus, V.Denisovui skirtas dvejų metų lygtinis laisvės atėmimas.
Galiausiai į nemalonę pateko ir buvęs VRM Tyrimų komiteto tyrėjas Aleksejus Moninas. Pripažinta, kad jis, „viršydamas savo įgaliojimus ir neturėdamas tam teisės“, 2007 metų gruodį įsakė sunaikinti iš N.Kudelkos paimtą produkciją.
2014 metais teisme atsidūrė ir Aleksejaus Nabiulino byla. Šis verslininkas taip pat susijęs su N.Kudelka.
A.Nabiulino valdoma įmonė „Tranzitas Šiaurė–Pietūs“ esą buvo atsakinga už N.Kudelkos produkcijos saugojimą ir neva atstovavo Rusijos valstybinio turto fondui. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad fondas niekada nesuteikė tokių įgaliojimų A.Nabiulino įmonei.
Įdomu, kad pirmiausia A.Nabiulino byla iškeliavo į vieną Maskvos teismą, tačiau jis pasistengė, kad netrukus ši byla atsidurtų Vidnojės miesto teisme, kuriame anksčiau buvo nuteistas N.Kudelka.
A.Nabiulino advokatai teisme įrodinėjo, kad paimtos kavos galiojimo laikas jau pasibaigė, tad žala nėra padaryta ir pagrindo bylai dėl sukčiavimo nėra.
Be to, teigta, kad iš N.Kudelkos pinigų jis nereikalavo, tik nurodė padengti kavos sandėliavimo išlaidas. Tačiau išsisukti A.Nabiulinui nepavyko. Jis buvo pripažintas kaltu dėl nelegalaus kavos pasisavinimo ir pinigų reketavimo iš N.Kudelkos.
Jam buvo skirta 8 metų kalėjimo bausmė, o antrankius uždėjo ne kas kitas, o tie patys pareigūnai, kurie anksčiau į belangę išvedė ir patį N.Kudelką.
Pasiduoti neketina
N.Kudelkos žmona L.Kudelka „Lietuvos rytui“ sakė, kad šeima dabar jaučiasi pavargusi nuo 9 metus trunkančios kovos, tačiau pasiduoti neketina. Antai ir pastarosiomis dienomis jie ruošiasi teisminiams procesams, kurie dar nėra pasibaigę.
„Deja, kovojame jau daugiau nei devynerius metus. Tačiau matome rezultatus ir, atrodo, viskas eina į gera.
Per šiuos metus atsitiko labai daug visko: verslas, pareigūnų reidai, areštas, tardymo izoliatorius, teismas, penkios teismo bylos, susijusios su pareigūnais, prisidėjusiais prie įmonės turto pasisavinimo. Galiausiai – kova už teisingumo atkūrimą. Be to, visą tą laiką gyvenome tarp dviejų šalių“, – vardijo L.Kudelka
Kaip tikino verslininkas, jis tėra tiktai vienas iš daugelio, kuris prarado savo verslą dėl Rusijos teisėsaugos veiksmų. Tačiau, kitaip nei kiti verslininkai, N.Kudelka ir jo žmona neketino sėdėti rankų sudėję.
„Esu įsitikinęs, kad tokiais atvejais reikia eiti iki galo.
Laimei, mano žmona nepaliko manęs bėdoje ir kovojo kartu su manimi“, – Rusijos žiniasklaidai sakė N.Kudelka.
N.Kudelka teigė, kad tokie Rusijos teisėsaugininkų veiksmai anksčiau buvo „įprasti“ ir niekas per daug jų nekontroliavo.
„Jau anksčiau iš kitų verslininkų girdėjau, kad ir jiems tekę susidurti su panašiomis verslo žlugdymo schemomis. Iš kiekvieno ką nors atimdavo: iš manęs – kavą, iš kitų – sunkiąją techniką, kompiuterius. Tai vykdę žmonės jautėsi saugūs. Jie žinojo: jei reikės, bus pridengti“, – pasakojo N.Kudelka.
Vyras prisipažino ne kartą jautęsis atsidūręs aklavietėje, iš kurios išeities nebėra.
„Jei patekai į tokią padėtį – pasiduoti nevalia. Taip, kartais atrodo, kad jau patekai į aklavietę. Iš mano gyvenimo visa tai faktiškai išbraukė 7–8 metus. Tačiau jei kryptingai veiksi, gali laimėti. Be to, kai patenki į tardymo izoliatorių, reikia paprasčiausiai ištverti. Jie ten siunčia žmones, kad juos palaužtų ir kad galiausiai pasiduotum.
Tai, ką patyriau ten, – atskira istorija, tačiau svarbiausia nepalūžti ir išlikti žmogumi“, – pasakojo N.Kudelka.
Tiek sutuoktiniai, tiek ir jų advokatai tvirtino, kad „kavos istorijoje“ lieka dar daug neatsakytų klausimų ir nubausti esą dar ne visi.
„A.Nabiulinui skirtas ilgalaikis laisvės atėmimas, nors svarbiausias šioje istorijoje visai ne jis. Be įsakymo iš aukščiau jis nebūtų nieko padaręs. Neįmanoma pavogti bylos daiktinių įrodymų, kuriuos tyrėjai įsakė sunaikinti, – sakė N.Kudelkos advokatė Jelena Lysenko. – Jei norime visiškai išteisinti N.Kudelką, neužtenka tik persvarstyti jo bylą. Būtina išsiaiškinti visų korumpuotų teisėsaugos pareigūnų veiksmus ir juos įrodyti. Tačiau Kudelkų šeima jau daug metų kovoja už teisingumą ir tam jie turi būti itin stiprūs žmonės, juk kovoja su visa sistema.“
Saugojimo tvarka – reglamentuota
Rusijoje verslininkai jau seniai kovojo su šalyje veikiančia daiktinių įrodymų paėmimo ir saugojimo tvarka. Mat ne kartą tyrimui konfiskuoti daiktai ne tik dingdavo, bet ir vėliau atsirasdavo prekyboje.
Praėjusių metų liepą Rusijos konstitucinis teismas sukritikavo Baudžiamojo proceso kodekso normas dėl bylų daiktinių įrodymų paėmimo ir saugojimo.
Konstitucinis teismas nurodė, kad tyrėjai negali nemotyvuotai ir neapibrėžtą laikotarpį laikyti paimtų daiktinių įrodymų. O teisėjai privalo tikrinti policijos pareigūnų ir tyrėjų veiksmus.
Be to, pagal priimtus įstatymų pakeitimus, daiktiniai įrodymai, kurie dėl savo dydžio negali būti laikomi su bylos medžiaga (pavyzdžiui, automobiliai ar, kaip buvo N.Kudelko atveju, kavos pilni sunkvežimiai), turi būti nufotografuoti ar nufilmuoti, tuomet pažymėti ir perduoti saugoti.
Jeigu daiktinis įrodymas yra pinigai, jie nufotografuojami arba nufilmuojami ir grąžinami teisėtam savininkui. Jeigu tokio asmens nėra, pinigai perduodami saugoti teisėsaugos institucijos, kuri priėmė sprendimą dėl jų, kaip daiktinio įrodymo, finansų skyriui.
Galiausiai daiktinių įrodymų savininkas gali dalyvauti teismo procese, kuriame sprendžiama dėl jų realizavimo arba sunaikinimo. Be to, teismo procesas turi vykti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų paėmimo. Jei tai yra gendantys produktai – ne vėliau nei po 24 valandų.
