„Tegyvuoja Ispanija“ ir „Aš ispanas, aš ispanas, aš ispanas“ – tokius šūkius ispanai vakar skandavo prie rinkimus į šalies Kongresą laimėjusios Liaudies partijos būstinės.
„Tokia atmosfera labiau primena futbolo stadioną nei rinkimų naktį“, – taip liaudininkų šventimą laimėjus rinkimus komentavo Katalonijos radijo RAC1 laidų vedėjas Jordi Baste.
Ispanijoje dažnai kalbama apie futbolo politizavimą, tačiau šiandien Ispanija nubudusi suprato, jog šį sykį įvyko atvirkštinis reiškinys – politikos „futbolizavimas“.
Kitaip neįmanoma paaiškinti, kodėl šalyje jau kadenciją valdžiusi ir korupcijos kirmino visiškai sugraužta Liaudies partija vėl gavo daugumą rinkėjų balsų.
Jei ne Katalonijos nepriklausomybė, drebinanti Ispaniją iš pat šaknų, vargu ar konservatoriai būtų gavę 137 vietas Ispanijos Kongrese.
Mat pagrindinė veikėja Ispanijos politinėje scenoje – Katalonija. Regiono ryžtas atsiskirti nuo Ispanijos gąsdina rinkėjus ir stiprina tas partijas, kurios aršiai priešinasi valstybės skaldymui.
Todėl teigiama, kad aršios kalbos už vieningą šalį nustelbė kitas Liaudies partijos ydas.
Nesitikėjo tokios sėkmės
Prieš pakartotinius rinkimus žiniasklaida liaudininkų lyderį Mariano Rajoy jau buvo nuteisusi politinei mirčiai.
Tačiau sekmadienio naktį, pamažu aiškėjant rinkimų rezultatams, šis politikas kaip feniksas prisikėlė iš pelenų.
Visuomet tylus, šykštus žodžių ir santūrus M.Rajoy į balkoną pasveikinti rinkėjų išėjo kaip niekada švytintis ir patenkintas – rinkimų rezultatas pranoko net ir geriausius partijos lūkesčius.
Rinkimų laimėtojas aiškus, tačiau su daugumos aritmetika naujai išrinktiems politikams Ispanijoje susitvarkyti vėl bus sunku.
Šiandien ispanams vis dar neaišku, kokia vyriausybinė koalicija valdys šalį ateinančius ketverius metus. Ir toliau karaliaus dešinė, ar kairiesiems pagaliau pavyks susitarti ir sudaryti socialistų bei kraštutinių kairiųjų „Podemos“ koaliciją?
Problema neišsispręs?
Kartojasi gruodžio mėnesio rinkimuose atsiradusi dėlionė. Liaudies partija, net ir susijungusi su dešine centro partija „Ciudadanos“, vėl neturi daugumos vietų Kongrese.
Jei radikalioji partija „Podemos“ atsisakytų minties remti referendumą Katalonijoje, socialistai galėtų su jais jungtis į bendrą kairiųjų jėgų koaliciją. Kitas kabineto sudarymo variantas – didžiulė koalicija tarp konservatorių ir socialistų.
Pasak analitikų, pastarasis variantas tikriausiai būtų sėkmingiausias.
Po rinkimų gruodžio mėnesį Liaudies partija ne sykį buvo užsiminusi, kad, norint išlaikyti stabilumą šalyje, Ispaniją turėtų valdyti dviejų klasikinių politiškai priešiškų partijų – liaudininkų ir socialistų – sąjunga.
Tačiau tuomet socialistų lyderis Pedro Sanchezas, prisižadėjęs rinkėjams nesijungti su M.Rajoy, atmetė tokį konservatorių pasiūlymą.
Iš vakarykštės P.Sanchezo porinkiminės kalbos buvo nesunku suprasti, kad dabar socialistai yra nusiteikę kitaip. Jis iškart pasveikino M.Rajoy pasiekus pergalę ir pabrėžė, kad dabar Ispanijos valdžia yra jo rankose.
Analitikai suskubo tokį P.Sanchezo pareiškimą interpretuoti kaip užkoduotą žinutę, kad šį sykį socialistai nėra taip priešiškai nusiteikę konservatorių atžvilgiu.
Įtakos turės britai
Teigiama, kad Jungtinės Karalystės sprendimas išeiti iš Europos Sąjungos turės įtakos formuojant Ispanijos vyriausybę.
Liaudininkai paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis naudojosi „Brexit“ sukeltu žemės drebėjimu ir siūlė rinktis tarp chaoso – turėdami galvoje radikalų partiją „Podemos“ – ir stabilumo – konservatorių.
Nežinia, ar referendumas Jungtinėje Karalystėje turėjo įtakos Ispanijos rinkėjams, tačiau naujų vėjų į šalies politiką žadėjusiai įpūsti „Podemos“ šį sykį nepasisekė.
Nauja partija, sudaryta iš neprofesionalių politikų, kurios lyderis yra žinoma televizijos žvaigždė Pablo Iglesiasias, žadėjo susidoroti su „senąja politine kasta“ ir atiduoti valdžią liaudžiai.
Apklausos prognozavo, kad šiuose rinkimuose „Podemos“ pralenks socialistus, tačiau tai nepasitvirtino ir šiandien analitikai jau kalba, jog Ispanija vis dar nėra pasiruošusi radikaliems pokyčiams.
Kaip visi keliai veda į Romą, taip politinės analizės Ispanijoje visuomet prasideda ar pasibaigia Katalonijos klausimu.
Pagrindinė „Podemos“ nesėkmės priežastis tikriausiai taip pat slypi Katalonijoje. Ši partija nutarė ginti Ispanijoje visiškai nepopuliarią Katalonijos nepriklausomybės referendumo mintį.
Todėl nieko nuostabaus, kad kataloniškoji „Podemos“ atšaka „En Comu Podem“ Katalonijoje laimėjo rinkimus.
Remdami referendumą šiame regione „Podemos“ smarkiai skiriasi nuo kitų trijų centrinių partijų, kurios tvirtina, kad referendumas nepriklausomybės klausimu prieštarauja Ispanijos konstitucijai.
Ne veltui po „Brexit“ rezultatų abu Ispanijos lyderiai – M.Rajoy ir P.Sanchezas – suskubo kalbėti apie blogą britų pavyzdį rengti referendumus tokiais sudėtingais klausimais.
„Yra atvejų, kai sprendimus geriau priima politikai nei visuomenė“ – kalbėjo P.Sanchezas.
