Ar smarkiau nuogąstauja lietuviai Londone, ar tėvynėje likę Lietuvos gyventojai, jeigu staiga paaiškėtų, kad didelei daliai emigrantų tektų grįžti atgal?
„Iš mūsų gatvės į Angliją emigravo visi chuliganai ir reketininkai. Visai nesidžiaugčiau, jeigu jie grįžtų atgal ir vėl imtų siautėti. Kiek girdėjau, ir Londone jie užsiima ne visai švariais reikalais. Tik vienas iš jų legaliai dirba statybose“, – truktelėjo pečiais panevėžietė Janina Baublienė.
Kaunietė Stasė Kazlauskienė tvirtino, kad du jos sūnūs ir duktė dirba Mančesteryje legaliai, o vyriausiasis jau įsigijęs nekilnojamojo turto. “Mano vaikai gyvena Anglijoje beveik dešimt metų. Du iš jų ten baigė aukštąsias mokyklas, turi darbą ir tikisi, kad jiems nereikės grįžti net tuo atveju, jeigu britai nubalsuotų išstoti iš Europos šalių bendrijos“, – sakė kaunietė.
Tačiau moteris prisipažino, kad jai pačiai labai nepatiktų, jeigu sienos užsidarytų ir pas vaikus ir anūkus skraidyti reikėtų vizų.
„Mes jau įpratome jaustis laisvi ir nevaržomai judėti po Europą. Tikrai nepatiktų, jeigu piliečiai vėl būtų pradėti rūšiuoti į tinkamus ir nepriimtinus“, – kalbėjo. S.Kazlauskienė.
Bijo, kad pavėlavo emigruoti
Iš Kauno kilusi žurnalistė Daiva Budrienė Londone gyvena vienerius metus. Ji apklausė pažįstamus, kurie Didžiojoje Britanijoje yra įsikūrę gerokai anksčiau.
„Savaitgalį keliavau maždaug 100 kilometrų nuo Londono į pietus. Stebino matyti užrašai gyvenamųjų namų languose, iškabinti balkonuose ir ant automobilių: „Vote: leave“, užrašai ant dviratininkų liemenių: „Vote: out“. Atrodo, kad britai nusiteikę ryžtingai. Pastebėjau vienintelį užrašą mėlyname fone: „Remain in“ (pasilikite), – pasakojo D.Budrienė.
Lietuviai, gyvenantys Londone, žurnalistei pasakojo, kad politinius šalies įvykius seka, tačiau situacijos nedramatizuoja. Jie įsitikinę, kad būtent Lietuvos gyventojai labiau nerimauja dėl išstojimo ar pasilikimo. Vyraujanti nuomonė, kurią išgirdo D.Budrienė, tokia: „Gal tie, kurie ketina emigruoti, bijo nespėti įvažiuoti į Didžiąją Britaniją ir dėl to tiek daug apie tai kalba?“
Ilgiau gyvenantys nurodė ir konkrečias nerimavimo priežastis.
Gintaras Ordavičius, parduotuvių tinklo „Vida and sons“ bendrasavininkas: „Naujai atvažiavusiems gali būti sunkiau, prireikti darbo leidimų, tuomet gal ir nelegalų atsiras, tačiau gyvenantiems bent penkerius metus, bijoti nėra ko“.
Vilija Zažeckienė, valymo kompanijos konsultantė: „Bijau, kad nebūtų blogiau, nežinia, kiek ir kas pasikeis. Tačiau kažkodėl esu įsitikinusi, kad britai pasiliks Europos sąjungoj“.
Vertėja Jūratė Bernotienė: „Esu, kaip sako anglai relaxed (atsipalaidavusi), kadangi šioje šalyje niekuomet niekas nepriėmė sprendimo, kuris viską apverstų aukštyn kojomis. Anglai viską daro ilgai, ramiai ir labai apgalvoję. Dažniausiai atsižvelgiama į visų interesus. Iš kitos pusės – man patinka tai, kad toks referendumas vyksta, nes tai rodo, kad kiekviena tauta gali laisvai pasirinkti – būti ar ne kad ir pačioje geriausioje organizacijoje. ES dabar skleidžia biurokratinį kvapą. Referendumai išjudina aparato sustabarėjimą, nenorą klausyti kitokių argumentų, aroganciją“.
Aida Didžbalienė, grožio procedūrų specialistė: „Kriminalinių nusikaltėlių neišveja, tai dirbančių žmonių iš šalies niekas neišvys. Taip, pašalpas gauti bus tikrai žymiai sunkiau“.
Anglė balsuos už išstojimą
D.Budrienės kalbinta pažįstama anglė sakė, kad ir ji ir jos brolis apsisprendė balsuoti už pasitraukimą, nes po to, kai į ES įstojo daug Rytų Europos šalių ir jų gyventojai suvažiavo į Angliją, gyvenimas kardinaliai pablogėjo.
„Nuomos kainos iškilo iki negirdėtų aukštumų, sumažėjo pensija, pakilo maisto kainos. Atvykusieji mielai kreipiasi pašalpų ne tik sau, bet ir šalyje net negyvenantiems savo vaikams. Mes neprivalome išlaikyti pusės Rytų Europos vaikų“, – dėstė britė.
Andrius Nikitinas, Lietuvos Respublikos komercijos atašė Didžiojoje Britanijoje žurnalistei Daivai Budrienei sakė, kad šalyje gyvenantiems lietuviams nėra ko bijoti. Patys britai pabrėžia, kad tai yra daugiau vidinė kova už galimybę tvarkytis savo šalyje patiems: „Kalbėjau su euroskeptikais, didelių pokyčių išstojimas greitai neatneš. Be to, tie pokyčiai yra teisingi ir jie jau pradėti. Jau dabar mažinamas pašalpų gavėjų skaičius. Britai labiausiai jaudinasi dėl nežabotos migracijos, tačiau Europa jau nusileido ir jie jau dabar gali savarankiškai priiminėti migraciją reguliuojančius sprendimus.“
Sapnavo referendumo rezultatus
„Šiąnakt sapnavau, kaip praneša referendumo rezultatus išstoti iš Europos Sąjungos. Tai tikrai nebuvo šiurpus sapnas. Išstos tai išstos – neturiu jokios baimės, kad mano gyvenimas keisis, jei britai nutars išstoti“,-- sakė Londone gyvenanti rašytoja ir žurnalistė Zita Čepaitė.
Z.Čepaitė bendrauja su lietuviais, kurie gyvena Anglijoje dešimt ir daugiau metų – jie visi jaučiasi ramiai. Penkeri metai, legaliai pragyventi JK suteikia teisę prašyti leidimo nuolat gyventi tokioje šalyje. Todėl lietuviai, čia pragyvenę daugiau nei penkerius metus yra ramūs. Jie tiki Jungtinės Karalystės teisine sistema, kuri nebaudžia tų, kurie susikūrė jų šalyje gyvenimą ir moka mokesčius.
„Kai britai keičia įstatymus, jie netaikomi atgaline data“,-- aiškino rašytoja.
Jei referendumas pasibaigtų sprendimu išstoti ,gal būtų sunkiau įvažiuoti į šią šalį kitiems lietuviams. Tiems lietuviams, kurie ketino atsivežti į Angliją savo senus tėvus, nes čia geresnės pašalpos – tektų keisti planus.
Emigrantai – visada kalčiausi
„Į šią situaciją žiūriu kaip lietuvis ir tikrai yra baimės. Baimės dėl visos Europos saugumo,- sakė Londono lietuvių šv.Kazimiero parapijos kunigas Petras Tverijonas.
Dvasininkas sakė nerimaujantis dėl Europos ateities.
“Visi mes gyvename su šiuo klausimu: kaip bus? Jei Europa pradės skaldytis – demokratija susilpnės ir diktatoriškos jėgos, kur jos bebūtų – Anglijoje, Prancūzijoje ar Lietuvoje – sustiprės. Taigi, yra baimės dėl visos Europos saugumo“,- sakė kunigas, paklaustas apie parapijiečių nuotaikas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu yra labai daug neaiškumų.
“Akivaizdu, kad tų lietuvių, kurie čia jau gyvena iš šalies neišmes ir ešelonais neišveš – tai ne diktatoriška valstybė! Bet jei iškiltų ekonominių problemų, tai pirmiausia nukentėtų paskutinės kartos emigrantai. Juk visais laikais dėl ekonominių problemų būdavo kaltinami emigrantai. Taip jau yra“,- sakė kunigas.
Pakvietė surengti koncertą
Londono lietuvių folkloro ansamblio „Saduto“ vadovas Kostas Malinauskas prieš referendumą tikino nejaučiąs jokio nerimo. Jei britai nuspręstų išstoti iš Europos Sąjungos, būtų sunkiau važinėti į Lietuvą. Bet tik tiek.
Neseniai Londono savivaldybė pakvietė lietuvių ansamblį „Saduto“ koncertuoti Barkingo parake. Žiūrovai lietuvius labai šiltai sutiko: žavėjosi, kalbino.
K.Malinauskas dirba statybose, kur lietuviai pasikalba tarpusavyje apie artėjantį referendumą. Jų manymu, nieko tragiška nevyksta.
Psichologei išpasakoja baimes
Penkerius metus Londone gyvenanti psichologė Kristina Grigalavičienė konsultuoja lietuvius kaip specialistė, tačiau pastaruoju metu daugelis žmonių yra užsiminę ir apie nerimą dėl galimų permainų Didžiojoje Britanijoje.
„Dirbantys statybų sektoriuje puikiai suvokia, jog, pasitraukus iš ES, jie bus vieni iš pirmųjų, kurie realiai pajus pasekmes. Tikėtina ekonominė krizė ypač paliestų besidarbuojančius Londone. Dabar šis miestas plečiasi didžiuliu greičiu, darbo yra visiems, kurie nori dirbti. Lietuviai senokai nebedirba pagalbiniais darbininkais, juolab nelegaliai. Tačiau apribojus imigraciją mažėtų ir statybų“, – sakė K.Grigalavičienė.
Lietuviai nerimauja, kad nebūtų panaikintas laisvas judėjimas tarp valstybių. Išstojimas iš ES jį apsunkintų.
„Dabar kelionė į Lietuvą iš bet kurio Didžiosios Britanijos miesto trunka ilgiausiai pusdienį. Jei ši galimybė bus atmainyta, žmonės atsidurs savotiškame užribyje. Papildomų trikdžių patirs ir jų artimieji, kurie negalės kada sumanę čia lankytis. Tai psichologinis nesaugumo aspektas. Lietuva liks ten pat, tačiau kelionė į ją ar iš jos gali gerokai prailgti dėl įvairių formalumų tvarkymo“, – pasakojo apie lietuvių jai išsakytas nuomones K.Grigalavičienė,
Rizikos grupėje – pasiėmę paskolas
Psichologė teigia, kad žmonės baiminasi dėl nekilnojamo turto vertės kritimo. Būstų kainos Londone yra pasiekę nenusakomas aukštumas, paėmusieji didžiules paskolas turto įsigijimui nebegalės pelningai jo parduoti. Jei išvis galės tą padaryti.
Baiminamasi dėl socialinių garantijų, labiausiai – dėl apmokestinto gydymo.
„Lietuvius neramina ir pašalpos. Nekalbėsiu apie tariamai ar iš tikrųjų jomis piktnaudžiaujančius , tačiau žinojimas, jog, ištikus bėdai, valstybė tau išties pagalbos ranką, savotiškai ramina. Net jei ta pagalba veikiau hipotetinė“, – sakė specialistė.
Dalis migrantų nepanikuoja. Ypač tie, kurie ketina grįžti į Lietuvą. Išstojimas iš ES tiesiog paspartintų tą žingsnį. Kita dalis – žmonės, nelinkę nerimauti. Jie sako, jog net ir išstojimas iš ES būtų vienas iš realaus gyvenimo pasikeitimo etapų, kuris juos paliestų, bet tikrai nesužlugdytų.
Jauni nebijo nieko
„Jaunoji lietuvių karta – itin lanksti. Jie nesijaučia čia emigrantai ar įsibrovėliai. Didžioji Britanija jiems – viena iš stotelių jų laukiančioj gyvenimo kelionėj. Vieni studijuoja, kiti baigę kimba į darbus, daugelis sukasi tokių pačių savęs beieškančių pseudoemigrantų rate, kur tautybė tėra nereikšminga smulkmena, tikrai nepaminima susipažįstant ar prisistatant“, – apibūdino pažįstamus jaunus Londono lietuvius psichologė K.Grigalavičienė.
Tačiau specialistė pripažįsta, kad dalis geriau britišką biurokratijos mechanizmą pažįstančių žmonių nerimauja, kaip reikės jį įveikti norint čia saugiai funkcionuoti.
