Indijos Maharaštros valstijoje yra vietovė, kurioje senovinių tradicijų besilaikantys indai nebijo vagių, ramiai naktimis miega namuose be durų, o parduotuvių savininkai nenaudoja spynų, nes, anot jų, nėra dėl ko nerimauti – nedorėliai iš karto sulauks dangiškos bausmės.
Daugybę tikinčiųjų pritraukiančio kaimo pavadinimas – Šanio Šingnapuras.
Jo gyventojai visai nesirūpina saugumu, kuris kitiems žmonėms atrodytų būtinas. Nejaugi šiame kaime iš tiesų nėra dėl ko nerimauti?
Pasak čia gyvenančių indų, nieko bloga jiems negali nutikti – jie nuoširdžiai tiki ir yra besąlygiškai atsidavę dievui Šaniui, kuris yra akylas Šanio Šingnapuro sergėtojas.
Legenda įaugusi į kraują
Šanis yra laikomas Saturno, šeštadienio, tamsos ir ydų dievu. Jis itin dažnai vaizduojamas apsiginklavęs kardu, strėlėmis ir dviem durklais, jojantis ant varnos.
Pasak legendos, prieš tris šimtus metų po smarkių liūčių ir potvynių ant kadaise palei kaimą tekėjusios Panasnalos upės kranto buvo išplautas didžiulis juodas akmuo.
Kai vietos gyventojai pagaliu stumtelėjo pusantro metro aukščio akmenį, iš jo pradėjo tekėti kraujas.
Tą pačią naktį kaimo gyventojų vado sapnuose pasirodė dievas Šanis ir atskleidė, kad juodasis akmuo iš tiesų yra jo stabas, kurį reikia garbinti.
Šanis įsakė, kad akmuo būtų laikomas kaime, nes nuo šiol jis ketino apsistoti būtent ten.
Bet, pasak legendos, dievas turėjo vieną sąlygą: milžiniškų dieviškų galių turintis akmuo negalėjo būti slepiamas, o turėjo būti laikomas iškilmingai ir atvirai – taip Šanis galėtų netrukdomas matyti visą kaimą.
Tada Šanis pašventino vyriausiąjį kaimo gyventoją ir pažadėjo apsaugoti gyvenvietę nuo bet kokio pavojaus.
Juodasis akmuo buvo užkeltas ant gyvenvietės centre įrengtos pakylos, kuri – kaip ir liepta – buvo be stogo. Iš karto po to kaimo gyventojai atsisakė visų durų ir spynų: jos jiems tapo visiškai nebereikalingos, nes juos saugojo dievas.
Šanio Šingnapuro tradicijos nenunyko, o pasitikėjimas dievu nenusilpo.
Nors vietos gyventojai kartais į durų staktas atremia medines lentas, kad į vidų neįlįstų klajojantys šunys, nė vienuose namuose nėra durų.
Kaimo aikštėje esančiuose viešuosiuose tualetuose jų taip pat nėra – viskas, ko šiems žmonėms užtenka, yra plonytė užuolaida ten, kur daugelis Vakarų gyventojų tikėtųsi tvirtų, privatumą saugančių durų su spyna.
Tradicijas palauš laikas?
Šie indai nesibaimindami palieka neužrakintus savo pinigus, brangenybes ir kitas vertybes. Jie yra visiškai įsitikinę, kad šventasis jų sergėtojas apgins nuo bet kokios bėdos ar nelaimės.
Kaimo tradicijas turi atitikti ir visi naujai statomi pastatai – net policijos nuovada ir bankas. Neseniai, 2015 metų rugsėjį, Šanio Šingnapure įkurta policijos nuovada irgi neturi durų ir kol kas pareigūnai iš kaimiečių nėra sulaukę nė vieno nusiskundimo.
Bankas „United Commercial“ kaime 2011 metais atidarė pirmąjį savo filialą „be spynų“.
Įstaiga saugumo visiškai neatsisakė, bet buvo siekta paisyti vietos tradicijų: įėjimas įrengtas iš stiklo, o, gerbiant kaimiečių įsitikinimus, įtaisyta vos matoma, iš toli valdoma elektromagnetinė spyna.
Plūsta religingi indai
Vietiniai gyvena be nerimo ir net išvykdami į kelionę neprašo savo kaimynų prižiūrėti jų namų.
Šanio Šingnapuro gyventojai tiki – vagys iškart bus nubausti ir praras regėjimą, o nedorėlius užklups septyneri su puse metų nesibaigiančių nelaimių.
Kaime sklinda ir gandai, kad kai vienas gyventojas savo namuose įrengė medines duris, kitą dieną jį partrenkė automobilis. Dėl šių tradicijų į kaimą plūsta religingi indai iš visos šalies. Kasdien aplankyti dieviškojo Šanio akmens atvyksta 40 tūkst. tikinčiųjų. Dėl geranoriškų žmonių aukų šventykla bėgant laiku išaugo.
Nors ištisus šimtmečius kaime neįvykdyta jokių vagysčių, 2010 metais ten apsilankęs žmogus pranešė, kad iš jo transporto priemonės buvo pavogta 35 tūkst. rupijų (465 eurai).
Taip pat 2011 metais buvo pranešta apie pavogtus auksinius 70 tūkst. rupijų (930 eurų) vertus ornamentus.
Tačiau kaltinimai buvo atmesti, nes kaimiečiai tikino, esą vagystės įvykdytos už gyvenvietės ribų.
Vis dėlto, pasak skeptikų, nusikalstamumo lygis žemas, nes kaimas yra atokioje vietovėje, o ne saugomas stebuklingų dievo Šanio galių. (BBC, LR)
