Švedų medicinos seselė Mary Elizabeth Hesselblad, kuri atsivertė į katalikybę ir per Holokaustą
padėjo dešimtims žydų, į altoriaus garbę buvo pakelta per
ceremoniją Šv. Petro aikštėje, keli mėnesiai prieš numatomą
popiežiaus vizitą daugiausia pasaulietiškoje Švedijoje.
Ją palaimintąja paskelbė šv. popiežius Jonas Paulius II 2000
metais, po 30 metų trukusios kampanijos. M.E.Hesselblad yra tik antra
kanonizuota švedė po šv. Brigitos Švedės, kuri buvo kanonizuota
prieš 625 metus.
Pranciškus M.E.Hesselblad ir Marijonų kongregacijos steigėją
Stanislawą Papczynskį per kanonizacijos
mišias pavadino „pavyzdiniais prisikėlimo paslapties
liudininkais“.
Sekmadienio kanonizacijos mišias Šv. Petro aikštėje drauge su
popiežiumi koncelebravo Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislawas
Dziwiszas ir Stokholmo vyskupas Andersas
Arborelius.
Popiežiui perskaičius skelbimo šventaisiais formulę prie
altoriaus buvo atneštos, išstatytos ir pagarbintos dviejų
šventųjų relikvijos.
Ceremonijoje dalyvavo Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda
su žmona Agata Kornhauser-Duda.
Sekmadienio ceremonijoje taip pat dalyvavo Švedijos kultūros
ministrė Alice Bah-Kuhnke ir daugiau kaip 250
švedų maldininkų.
Skatino taiką tarp katalikų ir nekatalikų
M.E.Hesselblad gimė 1870 metais, 13 vaikų turėjusioje
liuteronų šeimoje Švedijoje, paauglystėje emigravo į JAV
ieškodama geresnių ekonominių galimybių.
Dirbdama slaugytoja Niujorke ji 1902 metais atsivertė į
katalikų tikėjimą, o po poros metų išvyko į Romą, 1911 metais
atkūrė 1391 metais kanonizuotos Šv. Brigitos įkurtą ordiną. Po
dešimtmečio M.E.Hesselblad sugrąžino ordiną į Švediją,
siekdama suvienyti visus krikščionis ir įkvėpti naują gyvybę
ordinui bei po reformacijos susilpnėjusiai religijai.
Ji skatino taiką tarp katalikų ir nekatalikų, stengėsi
pastūmėti kitus krikščionis ir nekrikščionis Katalikų
Bažnyčios link.
Antrojo Pasaulinio karo metais ji Romoje padėjo paslėpti daugiau
kaip 60 žydų – slėpė šeimas, tarp jų Piperno-Sedų
šeimų narius, vienuolyne Romoje, kurio vyresnioji
ji buvo nuo 1943 metų gruodžio iki sostinės išvadavimo 1944 metų
birželio 4 dieną.
Izraelio Holokausto atminimo centras „Yad Vashem“ 2004-aisiais
paskelbė ją Pasaulio tautų teisuole. Šis apdovanojimas skiriamas
nežydams, kurie Holokausto metu padėjo žydams.
Motina Elzbieta mirė 1957 metais Romoje, būdama 87 metų
amžiaus.
Pranciškus Švedijoje, kur gyvena vos 150 tūkst. katalikų, turi
lankytis spalio 31-lapkričio 1 dienomis, liuteronų reformacijos 500
metų jubiliejaus, kuris bus minimas 2017-aisiais, proga.
„Propagavo gailestingumą“
Janas Papczynskis gimė 1631 metais Podegrodzų kaime Pietų
Lenkijoje, kalvio šeimoje, turėjo brolį ir šešias seseris. Jis
tapo vienuoliu, pasivadino Jėzaus Marijos Stanislovu ir rėmė
ligonines bei prieglaudas neturtingiesiems, rūpinosi ligoniais.
Jaunystėje jis pats rimtai sirgo ir prašydavo išmaldos
gatvėse.
„Papczynski propagavo gailestingumą ir skatino žmones daryti
gailestingumo darbus“, – sakoma vienos Lenkijos vyskupijos
interneto svetainėje.
Jo veiklą vainikavo Marijonų kongregacijos, kuri propagavo
Švč. Mergelės Marijos kultą, įsteigimas. Jis mirė 1701 metais.
Jėzaus Marijos Stanislovą palaimintuoju paskelbė popiežius
Benediktas XVI 2007 metais.
