„Barnevernet“ siūlo pagalbą tiems tėvams, kuriems jos reikia. Tačiau ši tarnyba taip pat imasi ir prieštaringai vertinamų veiksmų. Nusprendus, kad vaikais yra netinkamai rūpinamasi arba jie auginami naudojant smurtą, kaip teigiama, „Barnevernet“ gali iš šeimų atimti vaikus ir juos atiduoti rūpintis institucijoms arba globėjų šeimoms.
Dažnai kyla daug nesusipratimų su Norvegijoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis, kurios dėl kultūrinių skirtumų elgiasi kitaip, nei norėtų norvegai. Dėl to daugelis kritikų vaikų apsaugos tarnybos darbą apibūdina kaip „valstybinį vaikų grobimą“.
Norvegijoje 2014 metais iš šeimų buvo atimti 1665 vaikai, o iš jų 424 turėjo užsienyje gimusias motinas.
Vaikai negrįžo iš mokyklos
Iš Šri Lankos kilę Jaqueline ir Joe'as Josephai buvo viena iš šeimų, kurių vaikus atėmė Norvegijos vaikų apsaugos tarnyba. Tris tėvų vaikus staiga iš jų atėmė 2011 metų lapkričio 14 dieną, kol šeima dar gyveno Bergene.
Tą dieną iš mokyklos negrįžo jų aštuonmetė ir dvylikametė dukros bei šešiametis sūnus. Buvo pareikštas anoniminis pranešimas dėl šeimoje vykstančio smurto, todėl vaikais pradėjo rūpintis vaikų apsaugos tarnybos. Norvegijos įstatymai draudžia bet kokį smurtą prieš vaikus, įskaitant pylos davimą.
Tėvai buvo kaltinami tuo, kad vaikus mušė vėliava ir mediniu samčiu bei iškeikė vyriausiąją – dvylikametę – dukrą. Taip pat tėvai tariamai perpjovė šešiamečio sūnaus ranką žirklėmis. Tačiau Jaqueline ir Joe'as Josephai tikino, kad daugiausia, ką yra padarę – vaikams pliaukštelėję per veidą.
„Tarnyba „Barnevernet“ yra linkusi daryti didžiulius apibendrinimus apie visus užsieniečius, – tvirtino vaikų motina. – Pasak tarnybos, kas nėra norvegas, tas būtinai muša savo vaikus su pagaliais arba diržu.“
Po ilgo teisinio proceso teismas priėmė sprendimą, kad iš Šri Lankos kilę tėvai nebuvo kalti dėl rimtesnių kaltinimų, nors jiems buvo skirta atidėta bausmė. Buvo nutarta, kad buvo smurtauta dėl „kultūrinių“ skirtumų, o tai buvo problema, kurią galima ištaisyti. Teismas leido, kad du jaunieji vaikai ilgainiui sugrįžtų pas tėvus, tačiau dvylikametė dukra liko gyventi pas globėjus.
Šešis mėnesius išlaukę tėvai pasipiktino vaikų apsaugos tarnybų delsimu, todėl nusprendė kartu su dviem jauniausiais vaikais pabėgti iš Bergeno į Oslą.
„Mes turėjome pagrobti savo pačių vaikus“, – teigė tėvas J.Josephas.
Protestai visame pasaulyje
Tokios istorijos dažnai patenka į žiniasklaidos akiratį, o dėl vaikų apsaugos tarnybos ir Norvegijos teismų veiksmų kyla protestų visame pasaulyje. Balandžio 16 dieną Melburno, Bukarešto ir net Havajų gyventojai protestavo prieš sprendimą pernai lapkritį iš rumunų-norvegų šeimos atimti penkis vaikus, įskaitant trijų mėnesių kūdikį.
Marius ir Ruth Bodnariu buvo kaltinami tuo, kad savo vaikus baudė naudodami smurtą. Tačiau taip pat buvo manoma, kad vaikai buvo atimti dėl „krikščioniško radikalizmo ir doktrinos diegimo“, dėl to visame pasaulyje kilo krikščionių protestai.
Vis dėlto ne visada lengva atskirti tikrovę nuo melo. Nors šeimos laisvai gali apsiginti padedamos žiniasklaidos, Norvegijos valstybinės institucijos turi laikytis konfidencialumo įsipareigojimų, net jei sklinda neteisingi pareiškimai ir kaltinimai.
„Sakoma, kad mes grobiame užsieniečių tėvų vaikus, nes norime padidinti savo gyventojų genetinę įvairovę: tokius dalykus perskaičius darosi bloga, – tvirtino valstybės sekretorius prie Vaikų ir lygybės ministerijos Kai Mortenas Terningas. – Kai kurią kritiką verta išklausyti, tačiau kartais tai yra paprasčiausi melai.“
Oficialiai vaikų atėmimas iš šeimų yra laikomas paskutine išeitimi. Be to, šį sprendimą priima ne „Barnevernet“, o trijų-penkių narių socialinės gerovės taryba, įskaitant teisėją bei socialinį darbuotoją. Taryba atsižvelgia į „Barnevernet“ rekomendacijas, tačiau sprendimą gali apeliuoti šeimos.
Sulaukė daug kritikos
Šimtai teisininkų, psichologų ir socialinių darbuotojų pernai parašė atvirą laišką, kuriame kritikavo „Barnevernet“ kaip „neveikiančią organizaciją, kuri daro klaidingus vertinimus su didelėmis pasekmėmis“.
„Barnevernet“ labiausiai bijo, kad dėl melagingų situacijų sukurtos neigiamos reputacijos į tarnybą nebesikreips užsienio kilmės tėvai, kai jiems reikės pagalbos.
Nesutarimai su vaikų apsaugos tarnyba yra sukėlę įtampą diplomatiniuose santykiuose. 2015 metų vasarį Čekijos prezidentas Milošas Zemanas palygino „Barnevernet“ su „Lebensborn“ – nacių įkurta bendrija, kurios tikslas buvo padidinti arijų rasės gimstamumą.
Santykiai tarp Norvegijos ir Indijos taip pat tapo įtempti prieš kelerius metus, kai vyko byla dėl dviejų tėvų iš Indijos, kurie tvirtino, kad jų vaikai iš jų buvo atimti dėl to, jog jie valgė rankomis, o visa šeima miegojo vienoje lovoje.
„Visa tai nėra daroma dėl to, kad kas nors nesėdi ant kėdžių arba maistą valgo pirštais, – kalbėjo vienas „Barnevernet“ darbuotojas. – Labai dažnai pagrindiniai nesutarimai kyla dėl to, kad Norvegijoje yra nelegalu mušti vaikus, o kitose kultūrose tai gali būti leistina.“
