Praėjusią savaitę Kanados teismas pripažino Davidą ir Collett Stephanus kaltais dėl jų vaiko mirties. Pusantrų metų Ezekielis mirė nuo bakterinio meningito, nes jo tėvai nusprendė vaiką ne parodyti medikui, o patys gydyti žolelėmis.
Tačiau jei tokia tragedija būtų įvykusi ne Kanadoje, o JAV, tėvai bausmės dėl nepriežiūros greičiausiai išvengtų.
Mat Stephanų šeima priklauso Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčiai.
Mormonai ir kitos Šiaurės Amerikos religinės bendruomenės, tikinčios, kad maldos ir natūralios priemonės gali ligas gydyti geriau nei bet kokie vaistai, yra saugomos įstatymų.
Net savo vaikus numarinę sektantai šešiose JAV valstijose į kalėjimą niekada nesės, nes juos gina užsispyrę su sektantais besibičiuliaujantys respublikonai.
Tačiau vis daugiau vaikų išsprūsta iš religinių fanatikų gniaužtų ir dabar stoja į kovą su savo tėvais, kurie dėl atsidavimo Dievui paliko juos likimo valiai.
Tėvus paduos į teismą
Mariah Walton gali kalbėti tik labai tyliai. Jos plaučius sugraužė liga, o ir kvėpuoti padedantys prietaisai duoda mažai naudos.
Tačiau jos tonas griežtas ir negailestingas: „Aš norėčiau pamatyti, kaip mano tėvai atsidurs kalėjime. Jie to nusipelnė. Be to, tai galėtų atgrasyti kitus.“
Dvidešimtmetė mergina yra neįgali. M.Walton kenčia nuo plaučių arterijos hipertenzijos – padidėjusio spaudimo plaučių kraujagyslėse.
Tad net tada, kai pavyksta pakilti iš lovos, mergina visur turi nešiotis deguonies balioną.
Tinkamo gydymo beveik nėra, o vienintelė išeitis – ypač rizikinga plaučių ir širdies persodinimo operacija.
Viso to buvo galima išvengti, jeigu kūdikystėje M.Walton būtų buvusi panaikinta širdies pertvaroje atsiradusi skylutė.
Tačiau M.Walton tėvai – radikalūs mormonai, gyveno nuo pasaulio atsiskyrę nuošalioje Aidaho valstijos bendruomenėje.
Atsiskyrėliai savo vaikus slėpė nuo gydytojų ir tikino, kad visas ligas galima išgydyti tikėjimo ir maldos galia.
Saugo senas įstatymas
Jeigu M.Walton būtų gyvenusi kaimyninėje Oregono valstijoje, jos tėvai būtų buvę nuteisti dėl aplaidumo.
Bet Aidahas yra viena iš šešių JAV valstijų, kuriose rimtų kaltinimų sulaukę amerikiečiai gali išvengti bausmės, jeigu nusikaltimus įvykdyti juos paskatino tikėjimas.
Tokia apsauga džiaugiasi kelios valstijos šiaurėje gyvenančios atsiskyrėlių mormonų šeimos. Bet daugiausia vaikų mirties atvejų užfiksuota Boisio mieste įsikūrusioje nuošalioje sekmininkų tikėjimą išpažįstančioje ir gydymu maldomis tikinčioje sektoje „Kristaus sekėjai“ („Followers of Christ“).
Apie 2 tūkst. narių vienijančios sektos kapinėse yra daugybė vos mėnesį, savaitę ar dieną gyvenusių kūdikių kapelių.
Aidaho gubernatoriaus Butcho Otterio skaičiavimu, sektoje vaikų mirtingumas yra dešimt kartų didesnis nei visoje valstijoje.
Tačiau valstija negali nuteisti sektantų, leidusių mirti vaikams. Mat juos saugo dar prezidento Richardo Nixono laikais priimtas įstatymas.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje pediatrai privertė JAV Kongresą priimti įstatymus, pagal kuriuos už žiaurų elgesį su vaikais grėstų rimtos bausmės.
Tiesa, suspėjo įsikišti įtakingi R.Nixono patarėjai Johnas Ehrichmanas ir H.R.Haldemanas.
Prie gydymo maldomis grupuotės priklausantys pareigūnai pasirūpino, kad jų bendraminčiams būtų padaryta išimtis.
Laikui bėgant dalis valstijų, kurias sukrėtė mirtys aršių tikinčiųjų šeimose, panaikino šią išimtį.
Antai 2010 m. Jeffrey ir Marci Beagley buvo nuteisti dėl nusikalstamos nepriežiūros, kai jų mažylis mirė dėl įgimto šlapimo pūslės nepraeinamumo, o po trejų metų Dale’as ir Shannon Hickmanai sėdo į kalėjimą už žmogžudystę, kai jų naujagimis mirė nuo paprastos infekcijos.
O Aidahe politikai kol kas nesiruošia nieko keisti.
Kankino ir tyčiojosi
Boisyje gyvenantis Brianas Hoytas užaugo „Kristaus sekėjų“ bažnyčioje, tačiau būdamas penkiametis jis nustojo tikėti Dievu.
„Sektos vyresnieji meldėsi, o aš turėjau traukti iš gydomo kūdikio nosies pūlius. Kai jis mirė, man pasakė, jog taip nutiko dėl to, kad aš per mažai tikėjau, – „The Guardian“ pasakojo B.Hoytas. – Kažkas manyje spragtelėjo ir pradėjau svarstyti: „Kaip Dievas galėjo būti dėl to kaltas?“
Vėliau gydymo maldomis siaubą teko patirti ir pačiam. Dvylikametis B.Hoytas per imtynes susilaužė du kulkšnies kaulus.
Tačiau jo tėvai sužeidimą gydė savitais metodais – ištrynė pėda aitriu alyvuogių aliejumi ir liepė gurkštelėti košerinio vyno.
Netrukus jie sužeistą vaiką pradėjo versti vaikščioti.
„Kas kartą patirdavau šoką ir apalpdavau. Pabusdavau spardomas ir mušamas patėvio, dėdės ir kitų Bažnyčios vyresniųjų. Jie vadindavo mane šlykščiausiais žodžiais, nes esą nepakankamai tikėjau Dievą, kad jis ateitų ir mane išgydytų. Mama ir teta tiesiog sėdėdavo ir viską stebėdavo“, – prisiminė B.Hoytas.
Mokykla vėliau privertė vaiką apsilankyti pas gydytoją, tačiau jo išrašytus vaistus sektantai nuleido į kanalizaciją, o įtvarą perpjovė diskiniu pjūklu.
Politikams sektos netrukdo
Vėliau išsilaisvinęs iš sektos spąstų B.Hoytas kartu su kitais siaubingomis sąlygomis užaugusiais amerikiečiais pradėjo kovą prieš Aidaho valstijos įstatymus.
Bet ši kova kol kas sunki. Valstijos respublikonus įtikinti sunku, o senatorius Lee Heideris „Kristaus sekėjus“ vadina „labai maloniais žmonėmis“.
„Respublikonai nemato reikalo keisti įstatymų. Mes tikime pirmąja konstitucijos pataisa – valstybė neturi teisės kištis į religijos reikalus“, – aiškino senatorius.
Kol su sektantais besibičiuliaujantys valstijos politikai tikina, kad problemos nėra, gydymu maldomis tikinčiose bendruomenėse gyvenantys vaikai toliau kenčia.
Per pastarąjį dešimtmetį Boisio „Kristaus sekėjų“ bendruomenėje mirė mažiausiai dešimt vaikų, nors juos buvo galima išgelbėti kreipusis į medikus.
Penkiolikametė Arrian Granden prieš 4 metus mirė apsinuodijusi maistu. Jos stemplė neatlaikė ūmaus vėmimo ir ji mirtinai nukraujavo. O dauguma sektantų vaikų miršta gimdymo metu arba nuo nesunkių infekcijų, kurios JAV išgydomos vaistais.
1998 metais atlikto tyrimo duomenimis, iš 172 maldomis gydytų ir mirusių vaikų tik trims įprastos medicinos priemonės nebūtų padėjusios.
Kai kurie atvejai stebina. Antai dvimečiui užspringus banano gabalėliu, jo tėvai su kitais sektos nariais valandą meldėsi sustoję ratu, užuot jam padėję.
Gyvūnai svarbiau už vaikus
Nuostabą kelia ir tai, kad Aidaho įstatymai labiau rūpinasi augintiniais nei mažamečiais.
Valstijoje draudžiama naminiam gyvūnui nesuteikti reikiamos veterinarinės priežiūros – už tai gali grėsti 5 tūkst. (4,3 tūkst. eurų) bauda ir šešių mėnesių kalėjimo bausmė.
Tad už neišgydytą katę čia galima sėsti už grotų, o leidus mirti kūdikiui bausmės galima išvengti – jeigu numarinai jį vien dėl to, kad taip liepė religija.
Bet Aidahas – ne vienintelė JAV valstija, kurioje sektantai tėvai išvengia bausmių už vaikų mirtį.
Tokia pat tikinčiųjų apsauga ir Arkanzase, Ajovoje, Luizianoje, Ohajuje ir Vakarų Virdžinijoje.
Tiesa, visose šiose valstijose vaikų mirtingumas yra didesnis už šalies vidurkį.
Be to, net 43 iš 50 JAV valstijų tėvams taikomos vienokios ar kitokios išimtys, apsaugančios juos nuo bausmių, jei jų vaiko gyvybė pakimba ant plauko, o vietoj insulino injekcijos ar antibiotikų jis sulaukė tik maldai sudėtų rankų.
Dar daugiau valstijų dėl religinių priežasčių leidžia neskiepyti vaikų.
Tai, ko gero, lėmė ir kelis pastaraisiais metais JAV sukrėtusius jau išnaikintomis laikytų ligų protrūkius.
Stebina ir kiti keliose valstijose galiojantys įstatymai, leidžiantys religingiems tėvams atsisakyti išmatuoti švino koncentraciją kraujyje ar net tuberkuliozės tyrimų.
Tai ypač grėsminga situacija, nes vaikai gali būti įvairių ligų sukėlėjų platintojai ir kelia pavojų aplinkiniams.
Be to, kai kuriose valstijose vaikams leidžiama dėl tikėjimo atsisakyti apie ligas mokytis ir mokykloje.
Kalgario universiteto medicinos etikos ekspertės Juliet Guichon nuomone, tokie atvejai dar pavojingesni negu, pavyzdžiui, Jehovos liudytojų pasipriešinimas kraujo perpylimui.
Mat pastarieji bent jau sutinka lankytis pas gydytojus.
„Tokiems tėvams kaip Kanadoje nuteista Stephanų šeima gydymas niekada nėra svarstytinas variantas. Jiems tinka tik religija“, – dienraščiui „The Star“ aiškino J.Guichon.
Religija naudojasi gynybai
Dažnai savo teises aršūs tikintieji gina remdamiesi pirmąja JAV konstitucijos pataisa – dar 1791 metais priimtu teisės aktu, įtvirtinančiu religijos, žodžio ir spaudos laisvę.
Tačiau pataisa amerikiečiai mojuoja per dažnai – jos veikimas tikrai nėra absoliutus.
„Daugybė JAV aukščiausiojo teismo sprendimų atskyrė tikėjimo laisvę nuo veikimo laisvės – saugo pirmąją ir apriboja antrąją, jeigu ji kam nors kelia grėsmę“, – aiškino Bostono kolegijos istorijos profesorius Alanas Rogersas.
Įvairios religinės grupuotės neveikia nevaržomai.
Antai dar XIX amžiaus pabaigoje mormonams buvo uždrausta turėti po kelias žmonas.
Tiesa, ekspertai pažymi, kad konstitucijos kaip pasiteisinimo dažniausiai griebiasi būtent respublikonai.
„Beveik visi JAV politikai tampa bailiais, kai kalba pasisuka apie religiją“, – portalui „Slate“ pažymėjo Masačusetso valstijos Politikos analizės centro tyrėjas Frederickas Clarksonas.
Pasak analitiko, konservatyvių pažiūrų politikai religijos korta naudojasi tiek norėdami nuginčyti tos pačios lyties asmenų teisę į santuoką kai kuriose valstijose, tiek prieštaraudami kitiems JAV aukščiausiojo teismo sprendimams.
Tačiau tokie sektose suluošinti amerikiečiai kaip M.Walton ar B.Hoytas neketina pasiduoti ir toliau senatorius mėgins įtikinti apsaugoti Aidaho valstijos vaikus.
„Ši problema niekur nedings, – pripažino valstijos demokratas Johnas Gannonas. – Mirusiems vaikams pirmoji konstitucijos pataisa tikrai nerūpi.“
Bažnyčios požiūris į gydymą atsargesnis
Šventajame Rašte galima aptikti nemažai gydymo maldomis atvejų. Biblijoje rašoma apie Jėzaus Kristaus išgydytus ligonius, o evangelijose kunigams yra liepiama susirgusius ar neįgalius tikinčiuosius trinti aliejumi.
Tačiau Vatikanas į šiais laikais akimirksniu pagyjančius žmones žiūri atsargiai ir neskuba kiekvieno atvejo skelbti stebuklu. Prieš penkiolika metų Vatikano tikėjimo kongregacijos paskelbtoje „Instrukcijoje dėl maldų prašant Dievo išgydymo“ prašoma susilaikyti nuo pernelyg teatrališko gydymo proceso.
Kai kurie katalikai mano, kad gydymas sielovada sukelia pernelyg daug emocijų – žmonės patiria ir baimę, ir viltį. Todėl 2000 metais surengtame Vatikano tikėjimo kongregacijos susitikime buvo kritiškai aptarta galima rizika, kad įvairūs sensacingi dvasiniai reiškiniai tampa vis populiaresni.
Dokumente pabrėžiama, kad gydymas maldomis gali vykti, tačiau jame geriau dalyvauti tik dviem žmonėms – ligoniui ir gydančiajam. Vatikanas taip pat prašo susilaikyti nuo sensacijų vaikymosi ir teatrališko gydymo scenoje, kuriuo siekiama sukelti transo būseną. Instrukcijoje išdėstytos 10 taisyklių nurodo vyskupams įvesti aiškias ribas, tarp jų ir gydymo malda apeigų atskyrimą nuo mišių liturgijos ir sakramentų.
Be to, Katalikų bažnyčia primena tikintiesiems, kad gydymo malda rezultatai matomi ne iškart. Tokie atvejai, kai ligoniai meldžia sveikatos ir vėliau išgyja, užtrunka ilgiau. Bet juos Vatikanas taip pat kartais oficialiai pripažįsta stebuklu, o asmenybes, kurioms buvo melstasi, – šventaisiais.
