Nors daugelis stebisi, kad D.Trumpui nebeliko konkurentų – išskyrus Ohajo gubernatorių Johną Kasichą – milijardieriaus verslininko situacija nėra tokia palanki, kaip galima būtų pamanyti. Tokie Respublikonų partijos lyderiai kaip Mittas Romney, Johnas McCainas ir George'as W.Bushas partijos nominaciją sugebėjo laimėti gerokai anksčiau.
„Florida būdavo paskutinė valstija, kurioje būdavo rimtai kovojama, po jos lyderis likdavo lyderiu, o jo konkurentai likdavo nuošalyje, – „Lietuvos rytui“ pažymėjo komunikacijos konsultantas Mykolas Katkus. – D.Trumpai kelias link nominacijos užtruko gerokai ilgiau negu kitiems konkurentams ir tai dėl jo neįprastos kampanijos.“
Prieš Niujorko pirminius rinkimus milijardierius nesugebėdavo surinkti daugiau nei 50 proc. balsų ir dažniausiai gaudavo vos 35-40 proc. palaikymą.
Pokyčiai po Viskonsino
Lemtingas posūkis D.Trumpo kampanijoje buvo Viskonsino pirminiai rinkimai. Žymų pralaimėjimą T.Cruzui patyrusio D.Trumpo kampaniją daugelis pradėjo laikyti pakrikusia. Tuo metu buvo manoma, kad T.Cruzas turėjo šansą laimėti ir Indianos valstijoje. Tačiau per porą savaičių D.Trumpas sugebėjo pertvarkyti savo rinkimų kampaniją.
„Po triuškinančios pergalės Niujorke dauguma žmonių susitaikė su mintimi, kad D.Trumpas gali būti tas politikas, kuris juos gali vesti į pergalę arba į konkurenciją su Hillary Clinton pagrindiniuose rinkimuose“, – kalbėjo M.Katkus.
Niujorko pirminiuose rinkimuose laimėjęs milijardierius verslininkas tapo labiau priimtinu kandidatu daugumai respublikonų. Nors dar liko matematinė galimybė, kad prieštaringai vertinamas D.Trumpas nelaimės Respublikonų nominacijos, tikėtina, kad jam pavyks kirsti finišo tiesiąją.
Teoriškai, jei D.Trumpas pralaimėtų Kalifornijos pirminiuose rinkimuose, tai galėtų suvelti jo planus. Tačiau pagrindinis jo priešininkas T.Cruzas nebūtų turėjęs jokių galimybių švęsti pergalės šioje valstijoje: Kalifornijoje jis turėjo dar mažiau palaikymo nei Indianoje.
Todėl po nesėkmės Indianoje bei galvodamas apie tolimesnę politinę karjerą T.Cruzas ir nusprendė pasitraukti iš lenktynių dėl nominacijos.
Kampanija primena cirką
Yra trys pagrindinės problemos, kurios neduoda ramybės D.Trumpui: jo rinkimų kampanija, santykiai su Respublikonų partija ir arši retorika.
„Pirmas iššūkis yra D.Trumpo rinkimų kampanija, kuri kol kas – kaip juokauja kai kurie apžvalgininkai – nėra pasirengusi didžiajam šou – prezidento rinkimams, – tvirtino M.Katkus. – Jo kampanija iki Niujorko priminė klajojantį cirką. D.Trumpui kampaniją reikės pastatyti į normalesnes vėžes.“
Anot M.Katkaus, tradicinės rinkimų kampanijos remiasi duomenimis, rinkėjų apklausomis, įtraukia savanorius ir veikia profesionaliau nei kol kas yra daręs nominacijos siekiantis milijardierius.
Antroji problema, kuri neduoda ramybės D.Trumpui, – sudėtingi santykiai su Respublikonų partija. Didelė dalis partijos narių jo nemėgsta ir jo kandidatūra, respublikonų nuomone, pridarys daugiau žalos nei naudos.
Po pralaimėjimo Viskonsine, D.Trumpas pradėjo rimtai galvoti, kaip perlipti šią kliūtį. Galiausiai jis nusprendę pasamdyti patyrusį JAV politikos konsultantą Paulą Manafortą, kuris tiesiogiai kalbėjosi su partijos vadovybe, o tai atnešė šiokios tokios naudos.
„D.Trumpą parėmė kai kurie partijos vadovai ir atstovai, kurie nusprendė, kad geriau pamėginti laimėti su juo ir būti jo valtyje, negu toliau tęsti visą rinkimų betvarkę“, – teigė M.Katkus.
Tačiau dauguma respublikonų ir toliau išlieka priešiški milijardieriaus ketinimams laimėti nominaciją, o vėliau – ir prezidento postą. Kai kurie respublikonai net svarsto galimybę paremti priešininkę, dėl Demokratų partijos nominacijos kovojančią Hillary Clinton.
Taip pat yra svarstoma prezidento rinkimuose iškelti nepriklausomą kandidatą, kuris atstovautų tikrosioms Respublikonų partijos vertybėms.
Susipyko su visais
Trečiąją, galbūt sudėtingiausią problemą, sukėlė niekados nepailstantis, įžeidimus ir prieštaringai vertinamus komentarus laidantis D.Trumpo liežuvis.
„Per savo aštrią ir akiplėšišką rinkimų kampaniją D.Trumpas stipriai atstūmė visą eilę visuomenės socialinių grupių“, – aiškino komunikacijos konsultantas M.Katkus.
Norėdamas į savo pusę per pirminius rinkimus patraukti baltaodžius amerikiečius, D.Trumpas atstūmė didelę dalį visų rinkėjų, o tai gali pakenkti jo galimybėms laimėti prezidento rinkimus, kur jam greičiausiai teks susirungti su H.Clinton.
Viena iš grupių, kurias atstūmė D.Trumpas – moterys. H.Clinton sugebėjo save pateikti kaip moters teisių gynėją, todėl D.Trumpui reikės labai pasistengti, jei norės, kad už jį balsuotų amerikietės. Tačiau milijardierius taip pat sugebėjo susigadinti ir santykius su tautinėmis mažumomis, kurios jam jaučia neapykantą. Juodaodžiai, ispanakalbiai ir kitos socialinės grupės labiau linkusios balsuoti už H.Clinton.
Taip pat dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama šiuo metu yra populiarus kaip niekada anksčiau, todėl jo parama kuriam nors kandidatui gali pakeisti rinkėjų nuomonę.
Neatrodo kaip prezidentas
„D.Trumpas vis dar atrodo nelabai prezidentiškai, – pabrėžė M.Katkus. – Didelė dalis žmonių neįsivaizduoja prezidento, kuris naktį rašo socialiniame tinkle „Twitter“ įžeidimus kitiems vadovams ir gauna informaciją iš to, ką mato per televiziją arba perskaito bulvariniuose laikraščiuose.“
Kad pritrauktų pakankamai rinkėjų laimėti būsimus JAV prezidento rinkimus, D.Trumpas turėtų smarkiai pakeisti savo požiūrį, elgesį, o ypač – radikalią retoriką.
Respublikonų partijos nominacijos siekiantis kandidatas jau kelis kartus bandė taip padaryti, tačiau jam nepavykdavo ilgai išbūti kieno nors neužsipuolus arba agresyviai nesukritikavus. D.Trumpo kalbos nesušvelnėjo ir tada, kai jis savo tiradas pakeitė televizijos suflerių rodomais paruoštais tekstais.
„Tai yra kandidatas, kuris pats sau vadovauja, pats sau pataria, – šnekėjo konsultantas M.Katkus. – Sunku pasakyti, ar jis nenori pasikeisti, ar jis negali to padaryti. Jei negali, tai gali tapti didžiausia jo problema pagrindiniuose rinkimuose.“
Kadangi JAV yra daugiatautė valstybė, o D.Trumpas įkūnija baltaodžių amerikiečių pyktį, be didesnių elgesio pokyčių, vargu ar jam pavyks užsitikrinti pakankamą palaikymą rinkimuose.
Viskas paaiškės liepą
D.Trumpas pradėjo pirmauti pernai rugsėjį ir pirmą vietą buvo užleidęs tik porą sykių. Nors milijardierius verslininkas šiek tiek sumažino atotrūkį nuo H.Clinton, jis vis dar atsilieka nuo jos tose valstijose, kurios greičiausiai nulems rinkimų ateitį.
Taip pat tradiciškai už respublikonus prezidento rinkimuose balsuojančiose valstijose – pavyzdžiui, Arizonoje – gyvena daug ispanakalbių amerikiečių, kurie dėl neapykantos D.Trumpui gali nuspręsti balsuoti už H.Clinton.
„Skaičiai yra tokie blogi, kokių nė vienas respublikonų kandidatas nėra turėjęs istorijoje, – aiškino M.Katkus. – Demokratų partija jau trina rankomis ir mano, kad ne tik perims Senato kontrolę, bet taip pat turi visas galimybes stipriai sumažinti respublikonų dominavimą Kongrese.“
Net jei D.Trumpas taps Respublikonų partijos kandidatu, realias jo galimybes būsimoje dvikovoje su H.Clinton parodys abiejų partijų suvažiavimai. Respublikonų partijos suvažiavimas bei viceprezidento nominacija bus paskutinis rimtesnis D.Trumpo bandymas perimti H.Clinton poziciją.
„Jei to nepavyks padaryti, liepą bus galima aiškiai žinoti, kas bus išrinktas JAV prezidentu“, – teigė M.Katkus.
