Konstitucijos paruošimą prižiūrintis parlamento pirmininkas Ismailis Kahramanas teigė, kad Turkija yra musulmonų šalis ir jai dera turėti religinę konstituciją.
Turkija yra NATO narė ir siekia prisijungti prie ES, kuri į šalį žvelgė kaip į teigiamą sekuliarios demokratijos pavyzdį musulmonų pasaulyje. Tačiau Turkijos vyriausybės kritikai nuogąstavo, kad moderniosios valstybės sekuliarūs pamatai yra po truputį naikinami.
Opozicijos partijos taip pat išreiškė baimę, kad naujoji konstitucija gali sutelkti per daug galios prezidento Recepo Tayyipo Erdogano rankose, nes šalies vadovas siekė, kad Turkijos parlamentinė sistema būtų pertvarkyta į prezidentinę sistemą.
Giliai supriešinantis klausimas
„Sekuliarizmas taps naujosios konstitucijos dalimi, nes tai yra principas, kuris garantuoja piliečių religijos bei tikėjimo laisvę ir užtikrina, kad valstybė stovi tolygiu atstumu nuo visų religinių grupių“, – trečiadienį kalbėjo ministras pirmininkas A.Davutoglu.
Sekuliarizmo ir islamizmo dvikova Turkijoje yra viena jautriausių temų, o parlamento pirmininkas I.Kahramanas šiuos nesutarimus vėl iškėlė į viešumą. Nuo trečiojo dešimtmečio Turkijos konstitucija atsisakė valstybinės religijos, tačiau šis klausimas visuomenės nariams visados buvo opus.
Daugelio sekuliarizmą palaikančių turkų nuomone, religinės laisvės principas leido Vakarams pripažinti Turkiją ir turėtų būti laikomas kertiniu nacionalinės tapatybės akmeniu. Tačiau valdant prezidentui R.T.Erdoganui islamistai įgijo daugiau galios ir pradėjo reikšti nuomonę, kad šalies konstitucija turėtų atspindėti jų religinę tapatybę.
Šalyje, kur įvairių pažiūrų grupės sugeba sugyventi taikiai, religinės laisvės klausimas galėtų būti aptartas ramiai ir racionaliai. Tačiau Turkijos visuomenė šiuo klausimu yra labai smarkiai susipriešinusi ir šalyje tarp vyriausybės rėmėjų ir opozicionierių yra daug nepasitikėjimo.
Religinės konstitucijos šalininkai savo poziciją gynė remdamiesi faktu, kad Turkijoje maždaug 97 proc. gyventojų yra musulmonai. Sekuliarizmo idėją palaikantys turkai buvo įsitikinę, kad tai tėra dar vieno islamistinio vadovo bandymai keisti Turkijos ateitį.
Religija – ne politikos instrumentas
„Mes esame musulmonų šalis, sekuliarizmas negali būti įtrauktas į naująją konstituciją“ – pirmadienį tvirtino parlamento pirmininkas I.Kahramanas, kuris savo komentarus pavadino „asmeninėmis pažiūromis“.
Tačiau Turkijos pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderis Kemalas Kilicdaroglu pasmerkė I.Kahramano žodžius.
„Sąmyšis, kuris vyrauja Artimuosiuose Rytuose kilo dėl tokio mąstymo, kuris religiją pavertė politikos instrumentu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parlamento pirmininką kritikavo CHP vadovas K.Kilicdaroglu.
Islamistines šaknis turinti AKP jau kurį laiką mėgino pakeisti dabartinę konstituciją, kuri įsigaliojo po 1980 metų karinio perversmo ir jokios religijos nekėlė aukščiau kitų.
Per pastaruosius dvejus metus, vyriausybė panaikino draudimą, dėl kurio anksčiau mergaitėms ir moterims su skarelėmis ant galvos buvo neleidžiama eiti į mokyklą ar atlikti valstybės tarnybą. Taip pat vyriausybė apribojo alkoholio pardavinėjimą ir įdėjo daug pastangų uždrausti mišrių lyčių bendrabučius valstybiniuose universitetuose.
Turkijos vyriausybė pažadėjo, kad naujoji konstitucija remsis europietiškais žmogaus teisių standartais. Šiuo metu AKP yra užėmusi 317 iš 550 parlamento vietų. Kad būtų paskelbtas referendumas dėl dabar rengiamos konstitucijos, iš viso reikėtų 330 parlamentarų balsų, dėl to AKP turės gauti ir kitų politinių partijų palaikymą.
