Lenkijos kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinė radikalų stovykla“ (NRS) Balstogėje nutarė surengti savo organizacijos, kuri dar prieškariu pagarsėjo antisemitiniais pogromais, 82-ųjų įkūrimo metinių šventę.
Iš visos respublikos į šį miestą praėjusį savaitgalį suvažiavo apie pusę tūkstančio skustagalvių. Jie nevaržomai skandavo rasistinius bei šovinistinius šūkius miesto gatvėse, bažnyčioje, Politechnikos universitete.
Renginį bei Balstogės valdžios pataikavimą nacionalistams sukritikavo visos opozicinės Seimo partijos, nuo jo atsiribojo ir Katalikų bažnyčia.
O prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo tyrimą dėl galimo fašizmo propagavimo ir tautinių bei religinių mažumų žeminimo.
Kitataučiai išsislapstė
Piliečių teisių apsaugos kontrolierių Adamą Bodnarą labiausiai šokiravo Balstogės politechnikos universiteto vadovai.
Jie suteikė patalpas NRS šventiniam koncertui, kuriame grojo roko grupė „Nordica“, savo tekstais atvirai propaguojanti fašizmą ir rasizmą.
Leidusi koncertuoti rasistinei roko grupei, universiteto vadovybė taip pat perspėjo jame besimokančius kitataučius studentus tą dieną neišeiti iš bendrabučių ir nesirodyti mieste.
Toks sprendimas ne juokais išgąsdino kai kuriuos juodaodžius studentus, besimokančius Balstogėje pagal tarptautinę studentų mainų programą „Erasmus“.
Piliečių teisių apsaugos kontrolierius A.Bodnaras NRS eitynes apskundė prokuratūrai ir kreipėsi į vicepremjerą bei mokslo ir švietimo ministrą Jaroslawą Gowiną.
Jis paskatino ministrą skirti daugiau dėmesio užsienio studentų saugumui ir susirūpinti, kokį prastą įvaizdį mainų programos studentai susidaro apie Lenkiją.
J.Gowinas pripažino, kad minėti įvykiai gali pakenkti šalies aukštųjų mokyklų įvaizdžiui.
Ministras priminė, kad aukštosios mokyklos naudojasi veiklos autonomija, bet neslėpė nustebimo Balstogės politechnikos universiteto sprendimu.
Lenkijos kultūros ir švietimo ministras atsiribojo nuo nacionalistų renginio, tačiau žurnalistai priminė įtarimus, kad itin religingas ministras galbūt simpatizuoja katalikiškumą propaguojančiai NRS.
Juk ankstesnėje vyriausybėje eidamas vidaus reikalų ministro pareigas J.Gowinas ignoravo raginimus uždrausti rasizmą ir fašizmą skelbiančią partiją NRS, tvirtindamas, kad negalima varžyti politinių laisvių.
Arkivyskupas atsiprašė
Tai, kad rasistinių šūkių ir plakatų lydimą maršą surengusiems NRS aktyvistams buvo leista savo jubiliejų švęsti ir vėliavas šventinti Balstogės katedroje, papiktino šalies Bažnyčios vadovybę.
Vyskupų konferencijos pirmininkas Stanislawas Gadeckis pareiškė griežtai smerkiantis leidimą bažnyčioje skleisti pažiūras, prieštaraujančias katalikų tikėjimui.
Balstogės parapijos vadovai oficialiame laiške atsiprašė visų tų, kuriuos įžeidė NRS renginys katedroje.
Parapija pareiškė, kad Balstogės bažnyčia yra atsiribojusi nuo politikos ir nacionalizmas jai yra svetimas.
Vis dėlto į ankstesnius klausimus, kodėl katedroje bus leidžiama NRS rengti savo suvažiavimą, parapijos atstovas spaudai kunigas Andrzejus Debskis aiškino, kad kiekvienas tikintysis turi teisę kreiptis dėl mišių.
Nacionalistų nuodėmklausys
Bet Balstogės parapijos pasiteisinimai nepadėjo išvengti vyskupijos bausmės: praėjusią savaitę Lenkijos bažnyčia uždraudė dalyvauti ir kalbėti viešuose renginiuose kunigui Jacekui Miedlarui.
Jis per NRS jubiliejų bažnyčioje bei ankstesniuose nacionalistų susibūrimuose sakė rasistinius ir nacionalistinius pamokslus.
Vos prieš metus į kunigus įšventintas J.Miedlaras Balstogės bažnyčioje tvirtino, kad Lenkiją išgelbėti gali tik tautinis radikalizmas.
Jį kunigas prilygino chemoterapijai, kuri taikoma kovojant su vėžiu.
O praėjusį savaitgalį vykusiose NRS eitynėse kunigas kartu su skustagalviais skandavo: „Katalikiška Lenkija – didi Lenkija“, „Europą apginsim, musulmonų neįleisim“, „Šalin ES“, „Jokių karų už Izraelį“, „Mirtis tautos priešams“.
Dėl aktyvaus dalyvavimo futbolo chuliganų ir NRS mitinguose J.Miedlarą žiniasklaida jau anksčiau praminė nacionalistų nuodėmklausiu.
Bažnyčia buvo keletą kartų kunigą įspėjusi dėl netinkamo elgesio ir perkėlusi į kitą parapiją, tačiau jis neatsiribojo nuo nacionalistų.
Futbolo chuliganus ir ONR aktyvistus J.Miedlaras vadino tikraisiais patriotais, kovojančiais su „kairuolišku ES vėžiu“.
Kunigas per vieną nacionalistų demonstraciją ragino jos dalyvius nekreipti dėmesio į kritiką, kad jie – fašistai ir rasistai. Mat, anot jo, NRS aktyvistai yra „kovojančios Bažnyčios atstovai, patys tikriausi krikščionys, patys tikriausi patriotai, pasiryžę guldyti galvas dėl katalikiškos tėvynės“.
Balstogė – radikalų sostinė
Balstogė jau kelerius metus yra vadinama Lenkijos nacionalistų sostine, o čia vykstančių rasistinių išpuolių pažaboti iki šiol nepavyko nė vienam vidaus reikalų ministrui.
Prieš trejus metus tuometis ministras Bartlomiejus Sienkiewiczius buvo paskelbęs karą vietos rasistams, kai jie padegė vieno Indijos piliečio buto duris.
Ministro kantrybė trūko, nes prieš tai buvo padegti čečėnų, armėnų, afrikiečių butai, išniekintos žydų, baltarusių, lietuvių, karaimų atminimo vietos, bet policija neatskleidė nė vieno nusikaltimo.
Nors B.Sienkiewiczius tąkart pakeitė dalį Balstogės policijos vadų, o miesto valdžia įsteigė piniginę premiją, indo buto durų padegėjų rasti nepavyko.
Lenkijos žurnalistas Marcinas Kackis vėliau parašė reportažų knygą, kurioje apkaltino regiono vadovus bei Bažnyčią seniai nuolaidžiaujant nacionalistams.
Knygoje „Balstogė. Balta jėga, juoda atmintis“ žurnalistas demaskavo prokuratūrą – teigė, kad svastikas ant sienų paišančių chuliganų ji nebaudžia tvirtindama, jog tai – tradicinis laimės ženklas indų kultūroje.
Žurnalistas taip pat skelbė, kad nacionalizmo ir rasizmo centrais yra tapę futbolo klubo „Jagelonia“ sirgalių susivienijimai, kuriuose viešai arba slapta dalyvauja policininkai, prokurorai, politikai bei jų atžalos.
M.Kackis stebėjosi mėginimais nuslėpti faktą, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą daugumą miesto gyventojų sudarė žydai, o regione gyveno ir daugybė baltarusių, lietuvių, totorių.
Buvusio žydų geto teritorijoje dabar įrengtas parkas bei bėgimo takai. O valdžia oficialiai garbina partizanus, pokariu žudžiusius civilius žydus, baltarusius, lietuvius.
Balstogės vadovai ignoravo baltarusių protestus ir vienai centrinei miesto sankryžai suteikė Prakeiktųjų karių pavadinimą.
Prakeiktaisiais kariais buvo vadinami pokario partizanai, kovoję su sovietų valdžia ir tuo pat metu žudę tautinių mažumų atstovus.
Toks pavadinimas sankryžai buvo suteiktas nepaisant Tautos atminties instituto pripažinimo, kad taikių baltarusių žudynės pokariu turėjo tautinio genocido bruožų.
Prakeiktuosius karius labiausiai garbina NRS – ji partizanus vadina patriotais, kovojusiais už tikėjimo bei rasės grynumą.
Niekinami lietuvių paminklai
Spėjama, kad Punsko bei Seinų apylinkėse esančius lietuviškų vietovių kelrodžius ir paminklus irgi išniekino NRS nariai, futbolo klubo „Jagelonia“ chuliganai.
Seiniškiai lietuviai skundžiasi, kad Palenkės regiono vadovai daug metų nereaguoja į skundus, jog Berznyko kapinėse vietos kunigas stato lietuvius žeminančius paminklus.
Kai kurie sociologai spėja, jog Balstogė nacionalizmo sostine iš dalies tapo todėl, kad tiek sovietų, tiek vėlesnės valdžios dirbtinai stengėsi ir vis dar stengiasi propaguoti regiono lenkiškumą.
Tai daroma mėginant paslėpti istorinę tiesą apie tų žemių baltišką bei slavišką praeitį. Ji trinama iš mokyklinių vadovėlių ir net internetinės enciklopedijos „Wikipedia“ lenkiško varianto.
Jos puslapyje apie Balstogės miestą nieko neužsimenama apie šių apylinkių baltiškas ir slaviškas šaknis.
