Oslo apygardos teismas nustatė, kad A.B.Breiviko teisės buvo pažeistos. Esą jo kalinimo sąlygos nesuderinamos su Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintomis žmogaus teisėmis. Jose teigiama, jog kalinimo sąlygos negali būti „nežmoniškos ir žeminančios“.
Tiesa, teismas atmetė norvego skundą, kad esą valstybė pažeidė jo teises neužtikrindama privatumo ir šeimyninio gyvenimo galimybės.
2011 metais nužudžiusio 77 žmones norvego advokatai prašė, kad valstybė būtų pripažinta kalta dėl „nežmoniško elgesio“, nes jų klientas beveik penkerius metus buvo laikomas griežtoje izoliacijoje.
„Nusikaltimai, kuriais buvo apkaltintas mano klientas, su tuo nesusiję“, – pateikdamas ieškinį sakė teisininkas Oysteinas Storrvikas.
„Žmogui, kuris yra visų nekenčiamas, įstatymas tampa paskutine galimybe užsitikrinti savo esmines teises“, – pridūrė advokatas, prašydamas teismo neatsižvelgti į „populiarius įsitikinimus“ apie A.B.Breiviką.
Bene žymiausias kalinys Norvegijoje šiuo metų atlieka griežčiausią šalies įstatymuose numatytą 21 metų bausmę, kuri gali būti pratęsta, jeigu jis bus laikomas tebekeliančiu pavojų visuomenei.
A.B.Breivikas buvo nuteistas po to, kai nužudė aštuonis žmones, detonavo sprogmenų prikrautą automobilį prie vyriausybinių pastatų komplekso Osle, o vėliau nušovė dar 69 žmones, daugiausiai paauglius, siautėdamas Darbo partijos jaunimo stovykloje Utiojos saloje.
