Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“
dokumentai, kuriuos gavo Tarptautinis žurnalistų tyrėjų
konsorciumas (ICIJ), parodė, kiek daug islandų yra paslėpę savo
turtą vadinamuosiuose mokesčių rojuose.
Tas skaičius yra pritrenkiantis: dokumentuose minima maždaug 600
islandų, tuo tarpu šalyje gyvena vos 320 tūkst. žmonių. Pasak
Johanneso Kristjanssono, nepriklausomo
Islandijos žurnalisto, kuris šiame tyrime bendradarbiavo su ICIJ,
vertinant, kiek tokių žmonių tenka vienam gyventojui, skaičius yra
didžiausias pasaulyje.
Žmonės Reikjaviko gatvėse neslepia pasibjaurėjimo.
„Tai maža klika, net ir po 2008 metų krizės jie neapsiramino.
Tai tik parodo, kad pinigai, uždirbti augimo metais, neišnyko į
niekur“, – agentūrai AFP pareiškė 50 metų gyventoja Kolbrun
Elfa Sigurdardottir.
„Kas tie žmonės, kurie pasipelnė iš šios sistemos? Mes visi
norime žinoti“, – sako 32 metų Allis Thoras Olafssonas.
Ofšorinės įmonės yra Islandijos finansų sektoriuje šio
tūkstantmečio pradžioje vyravusios euforijos, kai šalies bankai ne
pagal savo išgales skolino ambicingoms investicijoms užsienyje, kol
2008 metais trys didžiausi iš jų galiausiai žlugo, palikimo dalis.
Kaip teigia Sigrun Davidsdottir,
valstybinės televizijos RUV žurnalistė, tyrimą dėl ofšorinių
sąskaitų vykdanti nuo 2008 metų krizės, finansų patarėjai
Islandijoje visiems be išimties aiškino, kad pinigus geriausia
laikyti ofšorinėse sąskaitose.
„Svaiginančiais metais iki 2008-ųjų vienas šaltinis man
pasakė, kad esi niekas, nebent turi ofšorinę įmonę“, –
parašė ji savo tinklaraštyje.
Tortolos nešlovė
Kol kas daugiausiai žinoma apie atsistatydinti priversto premjero
Sigmunduro Davido Gunnlaugssono atvejį.
2007 metais jo tuomet tik būsima žmona Anna Sigurlaug Palsdottir per „Credit Suisse“ banką į
ofšorinę sąskaitą Britų Mergelių salose pervedė iš tėvo,
turtingo verslininko, paveldėtą sumą.
S.D.Gunnlaugssonas valdė 50 proc. ofšorinės įmonės
pavadinimu „Wintris“ akcijų, tačiau jis „pamiršo“ apie tai
pranešti, kai 2009 metų balandį buvo išrinktas į parlamentą.
Kilus protestams, kiek anksčiau šį mėnesį jis atsistatydino.
Ofšorinės sąskaitos Islandijoje yra tiek gerai žinomos, kad
šalies žiniasklaidoje net yra plačiai vartojamas posakis
„Tortolos įmonė“, turint omenyje gausiausiai gyvenamą salą
Britų Mergelių salose. Tačiau iki šiol nebuvo net įsivaizduojama,
kokiu mastu tomis sąskaitomis iš tikrųjų yra naudojamasi ir kam
jos priklauso.
Žinoma, S.D.Gunnlaugssonas nebuvo vienintelis vyriausybės
pareigūnas, kuriam priklausė ofšorinė įmonė.
Pavyzdžiui, finansų ministras Bjarnis Benediktssonas turi įmonę Seišeliuose, o vidaus reikalų ministrei
Olof Nordal priklauso įmonė Panamoje.
Nepaisant skandalo, abu iki šiol sugebėjo išsaugoti savo
postus.
Jau paaiškėjo, kad „Panamos popierių“ ofšorinių
sąskaitų turėtojų sąraše taip pat yra buvęs centrinio banko
vadovas ir buvęs pramonės ministras Finnuras Ingolfssonas, farmacijos grupės „Alvogen“ vadovas Robertas
Wessmanas ir dienraščio DV žurnalistas Eggertas
Skulasonas.
F.Ingolfssonas ir E.Skulasonas tvirtina, jog apie sąskaitas
nieko nežino, nes jų finansinius reikalus tvarko Islandijos banko
„Landsbanki“ Liuksemburgo padalinys.
Šis padalinys jau yra užsitraukęs nešlovę, nes jį
sukčiavimu yra apkaltinę daugiau kaip 100 turtingų klientų,
įskaitant prancūzų dainininką Enrico‘ą Maciasą.
Visi islandai, kurie, kaip nustatyta, turi ofšorinių sąskaitų,
neigia bandantys vengti mokesčių ir tvirtina, jog tinkamai moka savo
mokesčius Islandijoje.
„Aišku, kad tai teisėta“, – interviu dienraščiui
„Morgunbladid“ pareiškė naujasis šalies premjeras Sigurduras
Ingis Johannssonas.
Visgi jis pasiūlė apsvarstyti galimybę uždrausti islandams
laikyti savo pinigus mokesčių rojuose.
Tuo tarpu šalies mokesčių inspekcija pripažino negalinti
garantuoti, kad visos pajamos buvo deklaruotos Islandijoje.
„Norint gauti duomenis [iš mokesčių rojų], gali būti
problemų, o kai kuriais atvejais tai gali net būti neįmanoma“,
– pripažino inspekcijos vadovė Bryndis Kristjansdottir.
