A.Jaceniukas sekmadienį paskelbė pasitrauksiantis iš posto,
kuris jam priklausė nuo 2014-ųjų vasario. Per tuos 26 mėnesius
šalies ekonomika nusmuko, o rytuose įsiplieskė prorusiškų
separatistų sukilimas, nusinešęs beveik 9,2 tūkst. žmonių
gyvybių.
Prezidento P.Porošenkos partija siūlo premjeru paskirti
dabartinį parlamento pirmininką Volodymyrą Hroismaną, nusprendusi,
kad šis veikėjas, žinomas kaip patyręs koalicijų kūrėjas, gali
sulaukti plataus palaikymo.
38 metų P.Porošenkos protežė pirmadienio popietę atrodė
nusiteikęs priimti vyriausybės vadovo pareigas.
„Aš tam tinku. Galiu dirbti 24 valandas per parą“, –
V.Hroismanas sakė žurnalistams.
Tačiau du įstatymų leidėjai sakė, jog V.Hroismanas nusprendė
atsisakyti to darbo, kai P.Porošenkos blokas pirmadienio vakarą
surengė posėdį, tardamasis, kas turėtų prisidėti prie naujos
komandos.
Pasak jų, V.Hroismanas atsisakė dirbti su kai kuriais
paminėtais veikėjais, nes jų pažiūros neatitinka jo programos,
orientuotos į reformas, ir įsipareigojimų tęsti griežto taupymo
politiką, kuriuos Kijevas prisiėmė pagal Tarptautinio valiutos
fondo (TVF) suteiktą 17,5 mlrd. dolerių (15,4 mlrd. eurų)
finansinio gelbėjimo paketą.
TVF veikiausiai neperves tolesnių lėšų Ukrainai, kol šalis
nesuformuos stabilios naujos vyriausybės, kuri laikytųsi
įsipareigojimų tęsti diržų veržimą, prisiimtų A.Jaceniuko
vyriausybės 2014 metų kovą.
Porošenka perima „visą kontrolę“
P.Porošenka antradienį sušaukė savo partiją ir, regis,
sėkmingai užglaistė nuomonių skirtumus bei įtikino V.Hroismaną
kelti savo kandidatūrą į premjerus.
„Tai bus vyriausybė, kurioje Hroismanas turės reikšmingą
įtaką, bet neturės visiškos kontrolės“, – žurnalistams sakė
prezidento partijos narys Serhijus Leščenka.
Tačiau neaišku, ar dėl V.Hroismano paskyrimo bus balsuojama
antradienį ir ar jis galės užsitikrinti reikiamą balsų daugumą
susiskaldžiusiame parlamente.
Kai kurie analitikai reiškė susirūpinimą, kad V.Hroismanas
premjero poste sukoncentruos politinę galią prezidento ir jo
artimiausios aplinkos rankose.
„Porošenka tuoj perims visą vyriausybės kontrolę, bet jis
taip pat siaurina savo politinę atramą, – vienoje ataskaitoje
rašė Andersas Aslundas iš JAV įsikūrusio tarptautinių reikalų
instituto „Atlantic Council“. – Hroismanas yra aiškiai pavaldus
Porošenkai“.
Ekonomistai taip pat nerimauja, kad paskyrus V.Hroismaną gali
pasitraukti ar būti išstumta finansų ministrė Natalie Jaresko
.
Šią Amerikoje gimusią buvusią JAV valstybės departamento
darbuotoją ir privačią bankininkę Vakarai gyrė už sugebėjimą
2015 metų rugpjūtį pasiekti itin svarbų skolos restruktūrizavimo
susitarimą.
Tačiau kai kurie analitikai sakė, kad N.Jaresko nenorės dirbti
vadovaujama V.Hroismano, nes pati siūlėsi į premjero postą.
P.Porošenkos partijos narys Mustafa Nayyemas
antradienį „Twitter“ parašė, kad N.Jaresko vietą užimtų
Oleksandras Danyliukas – dabartinis prezidento atstovas ministrų
kabinete.
N.Jaresko šių spėlionių viešai nekomentavo.
Ukrainiečiai nusivylę ir pikti
Naujieji Ukrainos lyderiai,
kuriuos į valdžią iškėlė masiniai protestai, prieš dvejus metus
nušalinę Rusijai draugišką prezidentą, žadėjo, kad šalis
netrukus bus priimta į Europą kaip klestinti nauja demokratija.
Tačiau vietoje to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį
atplėšė Rusija, ir turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais
rytuose. Naujoji provakarietiška vyriausybė nesugebėjo
pademonstruoti, kad rimtai užsimojo prieš korupciją ar įgyvendins
žadėtas reformas. Ekonomika ir gyvenimo standartai smuko.
Nusivylę ir pikti ukrainiečiai dabar laukia naujos vyriausybės,
kuri iškart pajus spaudimą susigrąžinti jų pasitikėjimą ir
atkurti Vakarų pasitikėjimą.
Premjeras Arsenijus Jaceniukas – vienas iš protestų, vykusių
Maidanu vadinamoje Nepriklausomybės aikštėje, lyderių –
sekmadienį paskelbė, kad antradienį pateiks parlamentui
atsistatydinimo raštą. Tai, kaip atrodo, sudarė sąlygas parlamento
pirmininkui Volodymyrui Hroismanui pakeisti jį ir formuoti naują
vyriausybę.
A.Jaceniuko ir prezidento Petro Porošenkos vadovaujamos partijos
vis dar dominuoja valdančiojoje koalicijoje, bet V.Hroismano –
P.Porošenkos partijos nario – pasirinkimas yra laikomas prezidento
pozicijų sustiprinimu.
„Laikas baigiasi, o ukrainiečių kantrybė senka. Ir tai gali
būti pavojinga“, – sakė 46 metų vairuotojas Petro Ševčenka,
dalyvavęs Maidano protestuose. Vėliau jis dalyvaudavo pavieniuose
piketuose prie prezidentūros, kur buvo deginamos padangos, taip
norint priminti tuos protestus ir duotus pažadus.
Protestai kilo 2013 metų lapkritį, kai tuometinis prezidentas
Viktoras Janukovyčius staiga nusprendė atsisakyti laisvosios
prekybos susitarimo su Europos Sąjunga (ES) ir vietoje to siekti
glaudesnio bendradarbiavimo su Maskva. Šimtai tūkstančių
ukrainiečių išėjo į Kijevo gatves. Vėliau protestai virto
smurtiniais, žuvo daugiau kaip 100 žmonių, daug iš jų – nuo
snaiperių ugnies.
V.Janukovyčiui 2014-ųjų vasarį pabėgus į Rusiją, nauja
provakarietiška P.Porošenkos ir A.Jaceniuko vadovybė pažadėjo
vykdyti reformas ir kovoti su korupcija, kuri išsikerojo valdant
ankstesnei vyriausybei. Tačiau dauguma ukrainiečių didelės
pažangos nemato, o gyvenimas tik sunkėjo.
„Kasdien girdime gražius žodžius apie reformas, bet nematome
jokių gražių rezultatų“, – sakė 42 metų Oksana Ničiporuk.
Pernai netekusi ekonomisto darbo vienoje Kijevo plastiko gamykloje, ji
dabar Maidane pardavinėja megztus šalikus su Europos simboliais.
Svajones sužlugdė nesibaigiantys skandalai
Praėjusios savaitės referendumas Nyderlanduose, kurio metu buvo
atmestas ES laisvosios prekybos susitarimas su Ukraina, buvo dar
vienas smūgis, kuris priminė ukrainiečiams, kad pažadai dėl
glaudesnių ryšių su Europa ir bevizio režimo lieka didele dalimi
netesėti – dveji metai po to, kai tas susitarimas galiausiai buvo
pasirašytas.
„Žinoma, gėda, kad mūsų svajones dėl Europos taip greit
sugniuždė nesibaigiantys Ukrainos skandalai, korupcija ir reformų
nebuvimas, – sakė 30-metė Galina Rudenko, dirbanti vienoje
informacinių technologijų kompanijoje. – Kai susėdi prie stalo su
europiečiais, pirmiausia reikia išmokti, kaip plautis rankas“.
Daugelis ukrainiečių dėl neigiamo minėto referendumo rezultato
kaltina P.Porošenką, kuris figūravo pastarojo meto pranešimuose
apie ofšorines kompanijas, kurie buvo grindžiami dokumentais,
nutekintais iš Panamos teisės firmos „Mossack Fonseca“. Tie
pranešimai rodė, kad P.Porošenka savo saldainių verslą
pasinaudodamas ofšorine holdingo kompanija perkėlė, o ne pardavė,
kaip žadėjo.
Tačiau daug nepasitenkinimo nukrypo į A.Jaceniuką ir jo
vyriausybę.
„Maidano mandatas, kuris buvo suteiktas Jaceniukui 2014 metų
vasarį, per šiuos dvejus metus buvo prastai išnaudotas, o jo
draugai reikšmingai pagerino savo finansinę situaciją“, – sakė
parlamentaras ir vienas Maidano protestų organizatorių Serhijus
Leščenka.