Pastarojo meto apklausos rodė, kad ši partija turi 43 proc.
rinkėjų paramą, daugeliui islandų piktinantis tuo, kad šimtai
turtingų ir įtakingų jų tėvynainių yra minimi nutekintuose
vadinamuosiuose Panamos popieriuose, kurie atskleidžia slaptus
ofšorinius sandorius visame pasaulyje.
Piratų partija – liberalus judėjimas už didesnį skaidrumą
politikoje ir interneto laisvę bei autorystės teisių reformą –
yra įkurta pagal tokio paties pavadinimo 2006-aisiais įkurtos
švedų partijos pavyzdį.
„Negalime prognozuoti, ar (rinkėjų parama) liks tokia, ... bet
galime matyti, kad žmonėms patinka mūsų stilius, mūsų
požiūris“, – AFP sakė Asta Gudrun Helgadottir, viena iš trijų Piratų partijos narių, turinčių
vietas parlamente.
Viskas šiai mažai partijai, kuri daugeliu atžvilgių vis dar
yra kuriama, klostėsi labai greitai.
Jos nacionalinė būstinė Reikjaviko Senojo uosto rajone yra
dviejų kabinetų biuras, panašesnis į butą mažytei protestų
partijai, nešančiai gaivaus oro gūsį Islandijos politikai, o ne į
valdžios vairą perimti pasirengusios partijos buveinę.
48 metų poetė ir „WikiLeaks“ aktyvistė Birgitta Jonsdottir šią partiją įsteigė 2012 metais, kai buvo
išformuotas Piliečių judėjimas – kita maža, tiesioginę
demokratiją palaikiusi partija, su kuria ji 2009-aisiais buvo
išrinkta į parlamentą.
„Ji ieškojo savęs. Ji yra maištininkė ir turėjo tą idėją
dėl Piratų partijos, kuri iškart prigijo“, – prisiminė
Reikjaviko universiteto politikos mokslų profesorė Stefania
Oskarsdottir.
Per 2013 metų parlamento rinkimus naujai įsteigta partija
sugebėjo prasibrauti į parlamentą – vos įveikusi 5 proc. balsų
„slenkstį“. Ji gavo 5,1 proc. balsų ir tris vietas parlamente.
Nuo to laiko ji vis stebina politikos stebėtojus ir gauna daug
didesnę rinkėjų paramą nei virtinė kitų protestų partijų,
įsteigtų po 2008 metų finansų krizės, dėl kurios Islandija
įklimpo į didelę recesiją, ir tūkstančiai žmonių liko smarkiai
įsiskolinę.
Vis dėlto Piratų partijos nariai, nepaisydami savo populiarumo,
bando nelipti per jų galvas.
Pagrindinis „piratų“ tikslas yra atmesti Islandijos senąją
politinę gvardiją ir padaryti galą kairiųjų ir dešiniųjų bloko
politikai.
Dalyvauja kiekvienas
„Kitose partijose, kai būdamas jaunas susidomi politika, viskas
paprasta: sėdi ir klausaisi partijos lyderių kalbų, paskui ploji.
Pas mus yra ne taip. Dalyvauja kiekvienas, kiekvienas rašo
pasiūlymus, paskui vyksta debatai“, – sakė 21-erių Karlas
Hedinnas, lakstantis riedlente po Reikjaviko
centrą.
Partijoje palaikoma horizontali struktūra, beveik be jokios
hierarchijos, yra tik vykdomasis komitetas, kurį sudaro septyni
nariai, septyni pavaduotojai ir pirmininkas, keičiamas rotacine
tvarka.
„Tokia silpna struktūra yra Piratų (partijos) stiprybė, bet
tuo pačiu ir silpnumas. Reikia rasti kompetentingų žmonių, kad
sistema veiktų, priešingu atveju viskas komplikuojasi. Politikoje
reikia puikaus organizuotumo, kad rinkimų dieną jūsų rinkėjai
tikrai įmestų savo balsalapius“, – sakė S.Oskarsdottir.
„Kol kas Piratų partija yra puiki vieta, kur galite pareikšti
savo kaip rinkėjo tikslą, pranešti žinią. Tačiau daugybė
rinkėjų per kampaniją reikalaus kai ko daugiau“, turint omenyje,
kad parlamento rinkimai turėtų vykti rudenį, pažymėjo ji.
Rinkėjai matyt pageidautų žinoti, kokios koalicijos galima
tikėtis šalyje, kur nė viena partija nėra pelniusi absoliučios
daugumos parlamente nuo pat Islandijos nepriklausomybės nuo Danijos
paskelbimo 1944 metais.
Oficialiai jokia partija nemato galimybės valdyti kartu su
Piratų partija, kurioje sau vietos rado liberalių pažiūrų
žmonės, kraštutiniai kairieji, centro ir kairiojo sparno liberalai,
taip pat kiberaktyvistai.
„Mes tikriausiai dirbsime kartu su kairiaisiais. Su
dešiniaisiais – pasitikėjimas dabar yra žlugęs“, – sakė
įstatymų leidėja A.G.Helgadottir.
Praėjusią savaitę Islandijos ministras pirmininkas Sigmunduras
Davidas Gunnlaugssonas
atsistatydino, paskelbus nutekintus „Panamos popierius“ apie
ofšorines sąskaitas; ir premjeru tapo jo partijos kolega Sigurduras
Ingis Johannssonas.
Tūkstančiai įpykusių Islandijos piliečių vis tiek reikalavo,
kad atsistatydintų visa centro dešiniųjų vyriausybė ir kuo
greičiau būtų surengti nauji parlamento rinkimai.
