Popiežius paskelbė, kad Nobelio taikos premija apdovanotos
vienuolės kanonizacijos ceremonija įvyks rugsėjo 4 dieną. Taip nuspręsta praėjus 19 metų nuo šios albanų vienuolės
misionierės mirties.
Motina Teresė beveik visą savo brandų
gyvenimą pašventė teikdama pagalbą neturtingiesiems Indijos mieste
Kalkutoje. Pareigūnai taip pat pranešė, kad kanonizacijos ceremonija vyks
Vatikane. Ši žinia, nors ir nebuvo netikėta, labai nuliūdino
Indijos katalikus, kurie labai laukė popiežiaus apsilankymo šalyje.
Antradienį šimtai žmonių dalyvavo bendroje maldoje Motinos
namuose Kalkutoje, Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos
būstinėje, kur ir buvo palaidota Motina Teresė.
Sushmita Roy, viena iš daugybės maldoje
dalyvavusių maldininkių, sakė, kad Indijos tikintiesiems Motina
Teresė jau seniai yra šventoji.
„Šiandien čia atėjau jos pagerbti, – sakė namų
šeimininkė S.Roy. – Būtų šaunu, jeigu Motinos Teresės
kanonizacija būtų rengiama šiame mieste, kuriame ji praleido savo
gyvenimą“.
Atstumtųjų šventoji Motina Teresė, kuri mirė būdama 87 metų 1997-aisiais, buvo
garbinama katalikų ir kitų pasaulio tikėjimo atstovų.
„Gailestingumo angelu“ ir „Atstumtųjų šventąja“
vadinta vienuolė 1979 metais už rūpinimąsi neturtingaisiais buvo
apdovanota Nobelio taikos premija. Tačiau buvo ir tokių, kurie ją kritikavo dėl jos nepritarimo
gimstamumo kontrolės priemonėms ir abortams, kadangi, pasak jų, tai
prieštaravo interesams visuomenių, kurių interesus ji sakė
ginanti.
Nors po vienuolės mirties paskelbti jos laiškai rodo, kad
gyvenime ji buvo patyrusi tikėjimo krizių, pagreitintas Motinos
Teresės paskelbimo šventąja procesas pabrėžia jos šių laikų
katalikų šventenybės statusą. Pirmą žingsnį kelyje į Motinos Teresės pagreitintą
kanonizaciją 2003 metais žengė tuometinis popiežius Jonas Paulius
II, kuris paskelbė ją palaimintąja už 1998 metų stebuklą.
Tai
buvo atlikta remiantis vienos bengalės liudijimais, kad vienuolė
išgydė ją nuo vėžio.
Pernai Vatikanas pripažino, jog Motina Teresė 2008 metais
stebuklingai išgydė vieną brazilą, kentėjusį nuo daugelio
auglių smegenyse, uždegdamas žalią šviesą šios daugelio mylimos
vienuolės paskelbimui šventąja.
Švelni akis, kuri „mato“ Teresė, Agnes Gonxha Bojaxhiu, gimė
1910 metais albanų šeimoje Skopjėje, kuri dabar yra Makedonijos
sostinė. Būdama paauglė ji pateko į vienuolyną Airijoje, o 1929 metais
atvyko į Indiją. 1950 metais ji įkūrė Dievo Meilės Misionierių
seserų kongregaciją Kalkutoje ir dar po metų jai buvo suteikta
Indijos pilietybė.
Popiežius Pranciškus, pasak kurio, Motina Teresė yra
Bažnyčios, kuriai jis norėtų vadovauti, įsikūnijimas, buvo su
vienuole susitikęs trys metai prieš jos mirtį, kai dar buvo
Argentinos vyskupas. Vėliau jis juokavo, kad vienuolė atrodė tokia griežta, kad jis
„bijotų, jeigu ji būtų jo vyresnioji motina vienuolė“.
Kitų vertinimai buvo dar labiau netikėti. Australijoje gimusi
rašytoja feministė Germaine Greer ir britų eseistas
polemistas Christopheris Hitchensas kaltino
ją, kad ji savo dogmatiškomis pažiūromis prisideda prie
neturtingųjų skurdo didinimo.
Atsiimdama Nobelio taikos premiją Motina Teresė nėštumo
nutraukimą pavadino „tiesiogine pačios motinos (daroma)
žmogžudyste“. Gailestingosios vienuolės kritikai taip pat kelia klausimų dėl
Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacijos finansų tvarkymo ir
dėl sveikatai kenksmingų sąlygų kongregacijos slaugos namuose.
Motina Teresė buvo tiesiog užbūrusi velionį italų kino
režisierių Pierą Paolą Pasolinį, kuris
buvo susitikęs su vienuole jos kelionės į Italiją metu septintojo
dešimtmečio pradžioje.
„Ji turi beveik vyrišką žandikaulį ir švelnią akį, kuri
„mato“ žvelgdama“, – vėliau rašė režisierius,
apibūdindamas Motiną Teresę kaip derinį „gerumo be
sentimentalumo, žmogų, kuris nieko nesitiki ir yra ramus, raminantis
ir itin praktiškas“. Po Motinos Teresės mirties Indija jai surengė valstybines
laidotuves, o jos kapas tapo maldininkų iš viso pasaulio traukos
vieta.
