K.Poznanskis tardytojams pareiškė nevalgęs nužudytos 30 metų pedagogės Katarzynos J. Tačiau kriminalistikos ekspertai įtaria, kad jis moterį ne tik supjaustė į smulkius gabalus, bet ir mėgavosi jos mėsa.
Be to, kaip tvirtina tinklapis „naTemat“, K.Poznanskis prisipažino, kad žudyti jį paskatino ne tiek JAV siaubo filmas „Avinėlių tylėjimas“ („Silence of the Lambs“), kiek prieškario Lenkijoje veikęs žudikas K.Denke.
1924 metais šis netoli Vroclavo esančių Zembicių gyventojas nužudė keliasdešimt žmonių ir jų mėsą turguje pardavė kaip jautieną.
Aplankė maniako gimtinę
Religingumą ir paramą vargšams demonstravęs K.Denke į savo namus pasikviestus benamius ir prostitutes iš tiesų nužudydavo, sukapodavo į gabalus, jų mėsą parduodavo, o iš nunertos odos gamindavo diržus ir rankines.
K.Denke įkliuvo, kai vienas benamis stebuklingu būdu išsisuko nuo jo kirvio smūgio ir paspruko. Policijos areštuotas maniakas tą pačią naktį pasikorė.
Pagal jo namuose ir darže rastus žmonių kaulus bei dokumentus policininkai spėjo, kad aukų galėjo būti iki 40, tačiau tikslaus nužudytųjų skaičiaus nustatyti nepavyko.
Zembicių gyventojai po to visą pusmetį atsisakė gerti šulinių vandenį ir pirkti turguje mėsą, o dėl įtarimų prekiavus žmogiena bankrutavo mėsos konservus gaminusi vietos įmonė.
Dabar Lenkijos spauda atskleidė, kad praėjusią vasarą K.Poznanskis buvo atvykęs į Zembices ir čia ne tik lankė K.Denke namą bei jo kapą, bet ir teiravosi darbo vietos bibliotekoje.
Spėjama, kad vaikinas planavo pirmąją savo auką nužudyti Zembicėse, o tada pasprukti į Afriką. Iš ten jis planavo su padirbtais dokumentais nuolat vis grįžti į Lenkiją ir tęsti žudymo kampaniją.
Taip darė K.Poznanskio mėgstamo „Oskaru“ apdovanoto „Avinėlių tylėjimo“ herojus Hanibalas Lekteris.
JAV rašytojo Thomo Harriso sumanytas personažas buvo ypač sumanus psichiatras, o filosofiją ir žurnalistiką studijavusį K.Poznanskį bičiuliai taip pat laikė labai išmintingu.
Policininkams įtarimai dėl to, kad K.Poznanskis galėjo valgyti savo aukos mėsą, kilo apžiūrint jos kūno liekanas. Be to, taip filme darė Hanibalas Lekteris, o K.Poznanskis prieš žudynes savo paskyroje „Facebook“ paskelbė eilėraštį „Hanibalo Lekterio pietūs“.
Ėmė šalintis bičiulių
K.Poznanskio auka tapo italų kalbos mokytoja Katarzyna J., teikusi ir privačias pamokas.
Su savo auka maniakas susipažino Varšuvos Volos mikrorajono bibliotekoje, kurioje dirbo.
Bibliotekoje K.Poznanskis buvo įkūręs filosofijos mėgėjų būrelį, o Varšuvos universitete vadovavo mokslinių filosofinių diskusijų klubui.
Maniakas ypač žavėjosi pesimizmo filosofijos atstovu Arthuru Schopenhaueriu ir tvirtino, kad niekas negali riboti žmogaus laisvės. Vyras net tvirtino, kad triušio ir žmogaus nužudymas niekuo nesiskiria, jeigu veikiama sąmoningai, o ne remiamasi emocijomis.
K.Poznanskio poelgis tapo dideliu netikėtumu jo bendradarbiams ir mokslo draugams, mat daugelį jų žavėjo vyro išprusimas, vidinė kultūra, loginis ir poetinis mąstymas.
Be to, žudikas kilęs iš žinomos inteligentų šeimos. Jo velionis senelis Stanislawas buvo garsus valstybinio radijo žurnalistas ir diktorius, motina dirbo Poznanės miesto prokurore.
Tėvas turi klestinčią patalpų vidaus apdailos projektavimo įmonę, sesuo – pramoninio dizaino kompaniją.
Bičiuliai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį K.Poznanskis elgėsi labai keistai. Išvykęs iš Poznanės studijuoti į Varšuvą, išsiskyręs su mergina ir nesugebėjęs susirasti kitos, vaikinas ėmė vengti ir draugų.
Pastaruoju metu su savo draugais jis esą kalbėdavo vien apie užmegztą kosminį ryšį su praeities filosofais ir apie laisvo žmogaus teisę daryti, ką nori. Tokios kalbos jo pažįstamus ėmė gąsdinti, tačiau niekas savo abejonėmis su vaikino tėvais taip ir nepasidalino.
Pagauti padėjo taksistas
K.Poznanskį Maltoje areštavo bendrą operaciją surengę vietos ir Lenkijos policininkai. Paaiškėjo, kad jaunas vyras policijai buvo pranešęs, kad yra dokumentus pametęs vokietis. Kartu K.Poznanskis siekė gauti Tuniso vizą ir išvykti į Afriką.
Policijos pareigūnams atskleisti nusikaltimą padėjo Varšuvos taksistas, vežęs žudiką su sunkiu kroviniu iš aukos namų į jo nuomojamą butą.
Pastebėjęs iš didelio krepšio varvantį kraują, taksistas pasidomėjo, kas tai, o žudikas ramiai atsakė, kad bičiulis medžiotojas jam davė dalį nušauto šerno.
Taksi automobiliu žudikas nuvyko į savo butą ir padegė maiše esantį lavoną. Užuodę dūmų kvapą kaimynai iškvietė gaisrininkus.
Jie ugnį greitai užgesino ir aptiko lavoną. Pats K.Poznanskis pasišalino.
Kitą dieną išgirdęs apie rastą nužudytos moters kūną taksistas skubiai nuvyko į policiją, o pareigūnai kreipėsi pagalbos į Interpolą.
