Kad sugrąžintų regėjimą sužalotoms akims, gydytojams visame pasaulyje dažnai tenka persodinti rageną – skaidrų dengiamąjį rainelės ir vyzdžio sluoksnį.
Tačiau donorų trūksta, o kai kuriose šalyse išpjauti organus net ir po mirties draudžia religija.
O budizmą išpažįstantys Indijos vandenyne esančios salos gyventojai tiki, kad paaukoję savo organus po mirties jie gali užsitikrinti laimę kitame gyvenime. Todėl Šri Lanka per pusę amžiaus netikėtai tapo viso pasaulio akių banku. Šalyje donorų yra daugiau nei ragenos keitimo operacijos laukiančių pacientų, todėl tūkstančiai paaukotų organų kasmet keliauja ir į užsienį.
Reikalinga greita operacija
Centrinėje Šri Lankoje gyvenančio parduotuvės savininko Paramono Malingamo dešinę akį slepia tvarsčiai. O kairiojoje tuo metu pasirodo ašara.
Kalbėdamas apie savo akies operaciją vyras tikino esąs be galo laimingas.
„Maniau, kad visą likusį gyvenimą gyvensiu su viena akimi“, – palengvėjimo neslėpė šrilankietis.
Prieš 13 metų P.Malingamas geležine viela įsidūrė sau į akį. O praėjusiais metais jis tą pačią akį susižeidė medienos atplaiša. Tad po dviejų nelaimingų atsitikimų nauja donoro ragena jam buvo tikras išsigelbėjimas.
Ragena – skaidri priekinė akies dalis. Pro ją šviesa pasiekia tinklainę, kurioje susidaro vaizdai. Kai akys pažeidžiamos nelaimingo atsitikimo arba ligos, žmogaus rega pablogėja, o kartais dėl to galima ir visiškai apakti.
Dažniausiai vienintelė išeitis tokiu atveju yra ragenos persodinimas, bet daugelyje šalių itin trūksta ragenų donorų.
Situaciją sunkina ir tai, jog paaukotų ragenų galiojimo laikas – labai trumpas.
Gydytojai rageną išpjauti turi vos per kelias valandas po mirties, o kitam pacientui ją persodinti būtina per keturias savaites.
P.Malingamui pasisekė: jis naujos ragenos laukė keturias dienas, o vėliau gydėsi pagrindinėje Šri Lankos sostinės Kolombo akių ligoninėje.
„Po operacijos aš buvau prikeltas iš naujo“, – pasakojo vyras.
Atlygis kitame gyvenime
Vos už kelių durų nuo sveikstančio šrilankiečio palatos Viswani Pasadi ruošėsi padėti kitam nelaimėliui. Studentė pildė Nacionalinio akių banko sutikimo formą. Ja mergina įsipareigojo po mirties akis paaukoti tam, kuriam to labiausiai reikės.
Kaip ir dauguma tris ketvirtadalius šalies gyventojų sudarančių sinhalų, V.Pasadi yra budistė.
Mergina tiki gimimo, mirties ir atgimimo ciklu, tad ir šią ragenos donorystę laiko patikima investicija į savo ateitį.
„Jeigu aš paaukosiu savo akis šiame gyvenime, mano regėjimas bus geresnis kitame“, – tikino šrilankietė.
Tokį žingsnį žengti apsisprendė ir buhalterė Preethi Kahlewatte.
„Į visus gerus darbus, kuriuos padarome dabar, bus atsižvelgta kitame gyvenime, – paaiškino moteris. – Jeigu žmogui ko nors reikia, mums patinka tai aukoti. Juk be rankų ar kojų žmogus vis tiek gali dirbti. O ką daryti, jei neturi akių?“
Jauno gydytojo Hudsono Silvos 1961 metais įkurta Akių donorystės asociacija taip pat padeda norintiesiems po mirties paaukoti savo akis.
Ne pelno organizacijos duomenimis, vienas iš penkių šrilankiečių jau ryžosi donorystei.
Tiesa, į šiuos skaičius netgi nėra įtraukiami tokie žmonės kaip V.Pasadi, kurie užsiregistravo Nacionaliniame akių banke. Ši institucija duris atvėrė vos prieš penkerius metus.
„Atrodo, išrašiau sertifikatus visiems žmonėms Šri Lankoje“, – sakė Akių donorystės asociacijos medicinos direktorius Siri Cassimas.
Gydytojas suraito parašą kiekviename puošniame pažymėjime, kuris įteikiamas donoro šeimai.
Pradėjo vienas gydytojas
S.Cassimo nuojauta neapgauna – šrilankiečiai labai noriai po mirties žada atiduoti savo akis.
Iš tiesų, šalies gyventojai taip užsidegę tapti donorais, jog Šri Lanka jau seniai sukaupė daugiau ragenų, negu jai pačiai reikia. Tad sala dabar jų perteklių eksportuoja į užsienį.
Akių donorystės asociacijos įkūrėjui H.Silvai mintis vežti ragenas į užsienį kilo dar 1964 metais.
Gydytojas sudėjo keletą išpjautų ragenų į ledo pripildytus termosus, dažniausiai naudojamus arbatai laikyti, ir laikydamas juos rankose nuskrido į Singapūrą.
Po 50 metų H.Silvos organizacija eksportavo 2551 rageną. Tūkstantis jų iškeliavo į Kiniją, 850 – į Pakistaną, 250 – į Tailandą, 50 – į Japoniją. Šri Lanka užsienio šalims tiekiamomis ragenomis išgarsėjo būtent dėl aktyvios H.Silvos veiklos.
Gydytojas akių donorystės idėją pradėjo viešinti 1958 metais.
Dar studijuodamas universitete H.Silva su savo žmona ir motina kartu parašė straipsnį laikraštyje, ragindami Šri Lankos gyventojus prikelti mirusias akis naujam gyvenimui.
Pirmąsias ragenas jis gavo jau kitais metais. Gydytojas pasakojo, kad organus jam iš pradžių teko laikyti savo namų šaldytuve.
„Lentynose ragenos gulėjo šalia kiaušinių ir sviesto“, – juokėsi medikas.
1960 m. mirus motinai H.Silva pavergė visą tautą, kai jos ragenas persodino regėjimo netekusiam skurdžiam ūkininkui.
Aukoti moko budizmas
Prie organų donorystės populiarinimo Šri Lankoje prisidėjo ir budistų vienuoliai.
Dvasininkai mokė žmones suvokti tai kaip davimo aktą, kuris sinhalų kalba vadinamas „dana“.
Toks gerumas esą jiems padės atgimti geresniam gyvenimui.
Dalijimosi idėją vienuoliai atranda ir eilėraščių knygose apie religijos pradininko Budos gyvenimą.
„Viename ankstesnių savo gyvenimų Buda tapo karaliumi. Aklas elgeta atvyko į jo rūmus ir paprašė Budos: „Karaliau, duok man savąsias akis.“ Taigi jis nusprendė tai padaryti“, – pasakojo budistų vienuolyno „Mahamevnawa“ įkūrėjas Kiribathgoda Gnanananda Thero.
Tuomet chirurgas esą išėmė Budos akis ir persodino elgetai.
„Klausomės šių istorijų, pasakojamų iš kartos į kartą. Tai mus skatina aukoti savo kūno dalis kitiems“, – teigė K.G.Thero.
Pats vienuolis yra paaukojęs savo inkstą moteriai, sirgusiai inkstų liga.
Apie budistų mokymą byloja ir sertifikatai, kuriuos Akių donorystės asociacija įteikia savo ragenas įpareigojusiems paaukoti žmonėms: „Tegu donoras atgimsta geresniam gyvenimui.“
Tiesa, ir kitas religijas išpažįstantys šrilankiečiai mielai tampa donorais arba priima kitų dovanotas ragenas.
Lengvai persodinamas organas
O musulmoniškose šalyse naudoti žmogaus organus uždrausta tiek jam esant gyvam, tiek po mirties. Todėl dauguma Šri Lankos ragenų eksportuojama į Pakistaną ir Egiptą.
Organai tiekiami į daugiau nei 50 šalių – tarp jų Malaizijai, Nigerijai ir Sudanui.
Ragena – vienas lengviausiai persodinamų organų. Tai lemia ir tai, kad gydytojams ieškant tinkamo organo nereikia atsižvelgti į jokias ypatingas donoro ar gavėjo savybes.
Mat šis organas yra sudarytas iš audinio, kuriuo neteka kraujas, o deguonis pasisavinamas tiesiai iš oro.
Taip pat nebūtina ieškoti ir kuo jaunesnio aukotojo. Rageną iš vyresnių žmonių akių galima persodinti gerokai jaunesniems.
Tiesa, jeigu donorui yra daugiau nei 80 metų, didesnė tikimybė, kad jo ragena nebus tinkama.
Vis dėlto kartą 86 metų budistų vienuolio ragena esą buvo persodinta devynmečiam berniukui Jordanijoje.
Nors ragena yra lengvai persodinama, Jungtinėje Karalystėje donorai dažniausiai atsisako paaukoti būtent ragenos audinį. Iš aukojamų organų sąrašo jį išbraukia 11 proc. donorų.
O inkstus atiduoti žmonės atsisako tik vienu atveju iš šimto.
„Aš tiesiog pernelyg tikroviškai įsivaizduoju, kaip kažkas išpjauna mano akies obuolius, ir tai verčia mane susimąstyti, – nusipurtė Londone gyvenantis operatoriaus asistentas Cenay Saidas. – Pačius svarbiausius ryšius su žmonėmis mes užmezgame akimis. Jie tikrai asmeniški.“
Pasak Nacionalinio akių centro Bristolyje ekspertų, būtent dėl tokių pasvarstymų Jungtinėje Karalystėje juntamas ragenų stygius.
Kita vertus, šiuo metu Jungtinė Karalystė neturi jokio ragenos laukiančių pacientų sąrašo, tad medikams sunku pasakyti, kiek jų iš tikrųjų trūksta.
Paslepia operacijos žymes
Ragenos į Jungtinę Karalystę dažniausiai yra importuojamos iš kitų Europos šalių arba JAV. Tai palengvina panašūs kokybės ir saugumo standartai.
„Nenorime pasakyti, kad akių bankas Šri Lankoje neatitinka numatytų standartų.
Tiesiog Jungtinės Karalystės akių bankas tuomet turi atlikti kruopštesnę patikrą ir įsitikinti, kad šalies nustatytų standartų yra laikomasi“, – patikino Jungtinės Karalystės ragenų persodinimo banko atstovas Johnas Armitage’as.
Bet nerimauti nėra ko. Mirusio žmogaus akių pašalinimas nesukelia jokių problemų net ir jo šeimos nariams, kurie per laidotuves nori laikyti atidengtą karstą.
Kolombe įsikūrę Hasangos Jayaratne’o laidojimo namai per mėnesį priima apie šešetą mirusių žmonių kūnų be akių.
„Šarvotojai paima 2 akies obuolio dydžio medvilnės gabaliukus, sumirko juos balzamavimo skystyje, įdeda vietoj akių ir užklijuoja vokus“, – atskleidė H.Jayaratne’as.
O tada gedintys artimieji gali ramiai palydėti savo artimuosius į kitą pasaulį. (BBC, LR)
Pažeidimus sukelia įvairios priežastys
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 4 procentų iš 39 milijonų žmonių aklumo priežastis yra ragenos drumstis. Kiti 3 procentai apako dėl trachomos – bakterinės infekcijos, kuri pažeidžia rageną. Nors katarakta ir glaukoma dažniau sukelia aklumą, susirgus trachoma apakimui galima užkirsti kelią.
Ragenos Šri Lankoje dažniausiai persodinamos dėl infekcinio keratito, kai infekcija pažeidžia rageną ir joje susidaro žaizdų. Taip pat jas keisti priverčia keratokonusas: ragenos suplonėjimas ir formos pakitimai.
Jungtinėje Karalystėje pagrindinė ragenos persodinimo priežastis yra lašinė ragenos distrofija, dažniausiai paveikianti vyresnio amžiaus žmones. Sergant šia liga ragena patinsta ir apsidrumsčia. Šalyje pasitaiko ir keratokonuso atvejų, bet ši liga dažniausiai paveikia jaunesnius pacientus.
