Nuo šaltakraujiškos žmogžudystės po Rusijos prezidento Vladimiro Putino nosimi praėjo lygiai dvylika mėnesių, bet klausimų ir šiandien daugiau nei atsakymų.
Nors pareigūnai tvirtina, kad tyrimas baigtas, o nusikaltimo vykdytojai nustatyti, B.Nemcovo bendražygiai nesutinka – juk nužudymo užsakovai iki šiol nežinomi.
„Susidorojimo su B.Nemcovu aplinkybės vis dar neaiškios, – šią savaitę pareiškė buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas, dabar vadovaujantis liberaliai opozicinei Liaudies laisvės partijai. – Valdžia surado tik šaulius, bet ne tuos, kurie jiems mokėjo ir suplanavo nusikaltimą. Šiaip jau visi pėdsakai veda į Čečėniją.“
Velionio B.Nemcovo dukra Žana su tuo sutinka. Šiuo metu Vokietijoje, Bonoje, gyvenanti ir „Deutsche Welle“ dirbanti žurnalistė drąsiai kalba apie įvykdyto nusikaltimo užkulisius.
Nuolat persekiojo aktyvistai
– Kaip sužinojote apie savo tėvo žūtį? – Ž.Nemcovos paklausė savaitraštis „Stern“.
– Buvau namie ir iš gretimo kambario išgirdau motinos šauksmą. Jai paskambino draugė. Nedelsdamos taksi pasileidome prie tilto. Vairuotojas pasiteiravo, kas atsitiko. Atsakėme: „Nušovė Borisą Nemcovą.“ Jis tada pareiškė: „Na, ir kas?“
Tai buvo baisiausia mano gyvenimo naktis.
– Tą naktį jūsų tėvas, išėjęs iš savo mėgstamos kavinės Raudonojoje aikštėje, per tiltą ėjo namo. Spėjama, kad jį stebėjo dvi agentų grupės. Taip rašote savo knygoje „Pažadinti Rusiją. Mano tėvas Borisas Nemcovas ir jo politinis palikimas“.
– Taip, tą savaitgalį opozicija planavo Pavasario eitynes – masinę demonstraciją. Kelios dienos iki panašių renginių jų organizatoriai visada sekami.
Tai mano tėvas, žinoma, žinojo.
– Yra stebėjimo kamerų įrašų. Ar juose matomi B.Nemcovo persekiotojai?
– Iš pradžių buvo teigiama, kad kameros neveikė. Tuomet tvirtinta, kad dauguma gatvės stebėjimo kamerų filmavo ne tiltą.
Galiausiai buvo paviešintas tik vienas įrašų, bet iš jo sunku atpažinti nusikaltimo vietą.
Akivaizdu, kad nusikaltėlis nusekė paskui mano tėvą. Jis šovė, kai ant tilto pasirodžiusi šiukšlių mašina užtvėrė stebėjimo kamerą. Du asmenys bėga prie nusikaltimo vietos, ties mano tėvu pasilenkia taip, lyg kažką tikrintų, ir pasileidžia laiptais žemyn.
Turbūt tai buvo slaptųjų tarnybų darbuotojai, turėję sekti mano tėvą.
– Maskvoje anuomet kabėjo plakatas su jūsų tėvo portretu. Po juo buvo parašyta: „Penktoji kolona“. Lyg jis būtų buvęs priešų agentas. Ar tai jam kėlė baimę?
– Reikia turėti labai daug drąsos, kad Rusijoje būtum opozicinis politikas. Represijos ir puldinėjimai pastaraisiais metais vis dažnėjo ir agresyvėjo. Kremliaus aktyvistai niekaip neduodavo ramybės mano tėvui.
Vieną rytą ant savo automobilio stogo jis rado klozetą, jį taip pat apmėtydavo supuvusiais kiaušiniais. Kartą, kai su tėvu buvau ir aš, paskui jį ėjo vyras su drugelių gaudykle.
Nors mano tėvas prie viso to buvo įpratęs, mane tai žemino.
Skaudino išdaviko etiketė
– „Jei A.Hitleris būtų įžygiavęs į Maskvą, jį būtų sutikę tokie kaip B.Nemcovas.“ Taip apie jį buvo sakoma per valstybinę televiziją.
– Po tėvo žūties sudarėme B.Nemcovo sąrašą, į kurį įtraukėme visus jį persekiojusius asmenis. Į sąrašą įtraukti ir 8 rusai žurnalistai, kurie skleidė prieš mano tėvą nukreiptą propagandą. Norėjome, kad jiems būtų pritaikytos tarptautinės sankcijos. Deja, tai pasiekti labai sunku.
Puolimas tęsėsi ir po jo mirties. Televizija paskleidė informaciją, kad su B.Nemcovo nužudymu susijusios Ukrainos slaptosios tarnybos. Vien dėl to, kad mano tėvo gyvenimo draugė atsitiktinai buvo ukrainietė.
– B.Nemcovas rėmė Ukrainą ir dėl to Rusijoje buvo vadinamas tėvynės išdaviku.
– Šis žodis jį labai skaudino. Mano tėvas mylėjo Rusiją ir laikė save valstybės patriotu. Ir jis iš tikrųjų buvo didesnis patriotas negu Kremliaus elitas, kuris siunčia savo vaikus studijuoti į neva nekenčiamus Vakarus.
Jis tvirtai tikėjo geresne, demokratiškesne Rusija.
– Ar jis baiminosi dėl savo gyvybės?
– Kai kurie jo draugai dabar sako, kad taip. Aš taip nemanau. „Jie mane pribaigs“ yra tiesiog posakis rusų kalba. Šie žodžiai sakomi be jokios priežasties ir nieko nereiškia.
Mano tėvas nekart buvo trumpam pasodintas į kalėjimą – vien dėl to, kad dalyvavo demonstracijose. Jis manė, kad gali būti įkalintas ir ilgesniam laikui – tai ištvėrė Michailas Chodorkovskis. Taip, to jis baiminosi, bet ne mirties.
Daugelis sako, kad mano tėvas buvo pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą dėl jam rūpimų dalykų. Kvailystė! Jis tik norėjo sulaukti senatvės, nes norėjo būtinai išvysti V.Putino režimo pabaigą. Ž.Nemcova
Bijo spontaniškų protestų
– Jūsų tėvas buvo atviras Krymo aneksijos kritikas. Tokią nuomonę turintys politikai Rusijoje nesulaukia didelio palaikymo.
– Dėl to kalta zombių dėžė – taip vadinu televiziją, įtakingiausią mūsų šalies propagandos mašiną. Niekas neišaiškinama ir dėl nieko nediskutuojama, nėra dialogo. Dėl to žmonės ir nesupranta, ką reiškia aneksija: juk Rusija sulaužė tarptautinę teisę.
Šio žingsnio padarinys – sankcijos, izoliacija.
– Ar prezidento V.Putino politika Ukrainos atžvilgiu jūsų tėvui kėlė baimę?
– Jam – ne. Jis net nelaikė Krymo aneksijos kokiu nors V.Putino politikos lūžiu. Bet aš laikiau. Jau anuomet norėjau išvykti iš Rusijos ir apie tai su tėvu ilgai kalbėjausi.
Apskritai jis niekada nepriklausė prie pesimistų. Jis buvo aistringas, gyvenimo džiaugsmu trykštantis žmogus. Daugelis sako, kad mano tėvas buvo pasiryžęs paaukoti savo gyvenimą dėl jam rūpimų dalykų.
Kvailystė! Jis tik norėjo sulaukti senatvės, nes norėjo būtinai išvysti V.Putino režimo pabaigą.
– Bet posūkio į demokratiją nematyti. V.Putino politikai pritaria beveik 90 proc. rusų.
– Tai labai rusiškas, Vakaruose mažai suprantamas reiškinys. Mūsų šalyje žmonės visada lenkiasi valdovui. Anksčiau lenkdavosi carui. Bet kai politiko nebelieka, dėl jo niekas nelieja ašarų.
Dėl to režimas bijo bet kokio judėjimo, kurio negali kontroliuoti. Antai Maskvos merija pasirūpino, kad nuolat būtų surenkamos gėlės, kurias žmonės padeda mano tėvo žūties vietoje. Visa, kas spontaniškai suburia žmones, šiam režimui kelia baimę.
Ilgai sekė taikinį
– Po jūsų tėvo nužudymo teisėsauga suėmė penkis čečėnus. Ar buvo atlikta pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog šie vyrai kalti?
– Mes manome, kad šie asmenys iš tikrųjų yra kaltieji, nes labai jau išsamūs jų prisipažinimai. Tiesa, visi jie vėliau – akivaizdu, kad patarti advokatų – savo parodymų atsisakė.
Iš viso to, ką dabar žinome, čečėnų grupė į Maskvą atvyko jau 2014 metų spalį. Jie išsinuomojo butus, nusipirko automobilį ir pradėjo sekti mano tėvą.
Atrodo, jie nebuvo patenkinti tuo, kad jis dažnai važinėdavo metro ir vaikščiodavo pėsčiomis.
Likus dienai iki žmogžudystės kažkas atvyko iš Grozno ir čečėnus akivaizdžiai paskubino. Mano tėvo žūties dieną nusikaltėliai daugelį valandų sėdėjo automobilyje priešais jo butą, kol vakare jiems pagaliau pasisekė.
– Valdžia teigia, kad tyrimai baigti. Kas žinoma apie žudikų motyvą?
– Visiškai nieko! Oficialiai nėra nė vieno! Nė karto nebuvo pasakyta, kad tai akivaizdi politinė žmogžudystė.
Bet juk tuomet tai reikštų, kad Rusijoje buvo nužudytas politinis Kremliaus priešas.
– Rašote, kad nusikaltimo pėdsakai veda į Rusijos Federacijai priklausančios Čečėnijos Respublikos elitą, į Ramzano Kadyrovo diktatūrą. Kodėl taip manote?
– Zauras Dadajevas, kuris, kaip teigiama, nušovė mano tėvą, priklauso prie bataliono „Sever“, tiesiogiai pavaldaus R.Kadyrovui. Jis palaiko artimus ryšius su Ruslanu Geremejevu, taip pat karininku, artimais giminystės ryšiais susijusiu su vienu R.Kadyrovo patikėtiniu.
R.Geremejevas turėjo būti apklaustas, bet pasislėpė.
Kova su R.Kadyrovu pavojinga
– Ar yra tiesioginių ryšių su R.Kadyrovu?
– Po Z.Dadajevo arešto R.Kadyrovas jį viešai išgyrė kaip ištikimą patriotą.
Vien dėl šios priežasties reikalavome, kad tyrėjai apklaustų ir patį R.Kadyrovą. Bet mūsų prašymas buvo atmestas.
– Kodėl R.Kadyrovas galėjo būti suinteresuotas jūsų tėvo nužudymu?
– Juk tai jau ne pirmoji su juo siejama politinė žmogžudystė.
Spėjama, kad R.Kadyrovas prisidėjo ir prie susidorojimo su žurnaliste Ana Politkovskaja (ji buvo nušauta 2006 metais Maskvoje. – Red.).
Čečėnija kitokia nei Rusija. Ten valdo visiškai uždaras, totalitarinis režimas, kur galioja tik lyderio R.Kadyrovo valia. Opozicinius politikus jis laiko tautos priešais, V.Putino priešais.
– Teigiama, kad V.Putinas supyko dėl šios žmogžudystės.
– Rusijos politika tokia neskaidri, kad visada yra daug sąmokslo teorijų. Viską gaubia tamsa. Man skamba taip, tarsi kažkas norėjo V.Putino atsiprašyti.
Juk nėra skirtumo, ar V.Putinas buvo įtūžęs, ar ne, nes jis dengia R.Kadyrovą.
– V.Putinas gyrė R.Kadyrovą, kad jis dirba efektyviai.
– Neseniai R.Kadyrovas į savo paskyrą tinkle „Instagram“ įkėlė opozicijos politikams M.Kasjanovui ir Vladimirui Karai-Murzai skirtą vaizdo įrašą. Abu politikai buvo parodyti kaip snaiperio šautuvo taikinys. R.Kadyrovas dar prirašė: „Kas dar nesuprato, supras dabar.“
Jie kartu su manimi nuvyko į Strasbūrą, kur pareikalavome tarptautinio tyrimo dėl grasinimo žmogžudyste. Ir tyrimas bus!
M.Kasjanovas ir V.Kara-Murza dabar pateikė įrodymus prieš R.Kadyrovą. Juk tai buvo atviras grasinimas nužudyti mus visus!
– Kodėl pabėgote iš Rusijos?
– Rusijoje negalėčiau taip intensyviai rūpintis savo tėvo nužudymo tyrimais. Ten kovoti su R.Kadyrovu labai pavojinga. O čia baimė mano veiksmus riboja ne taip stipriai. Savo šaliai atidaviau tėvą – to pakanka. („Stern“, „Voice of America“, LR)
