Tačiau Kelno policijos vadovas pripažįsta, kad didžioji dalis
įtariamųjų, grabaliojusių moteris ir dalyvavusių kituose
išpuoliuose, kurie visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas dėl
Vokietijos gebėjimo integruoti pabėgėlius, taip ir nebus
išaiškinta.
Pirmajame iš trijų teisiamųjų teisme, kuris vyko tame pačiame
vakariniame Vokietijos mieste, buvo nagrinėjama 23 metų marokiečio,
prisipažinusio pardavus pasisavintą moters telefoną, byla.
Kaltinamajam teismas skyrė pusės metų laisvės atėmimo bausmę ir
100 eurų piniginę baudą. Kitos dvi bylos taip pat susijusios su turto vagystėmis, o ne
lytiniais nusikaltimais.
Jų kaltinamieji, 22 metų tunisietis ir 18
metų marokietis buvo teisiami už vieno vyro fotoaparato vagystę
prie Kelno katedros ir centrinės traukinių stoties.
Smurtaujančios atvykėlių gaujos dar labiau pakurstė įtampą
Vokietijoje, į kurią per 2015 metus atvyko beveik 1,1 mln.
prieglobsčio ieškotojų, daugiausia iš Sirijos, Afganistano ir
Irako.
Dėl kilusio smurto protrūkio kanclerė Angela Merkel sulaukė
kritikos už plačiai atvertas šalies sienas nuo karo bėgantiems
prieglobsčio ieškotojams.
Šiais nusikaltimais pasinaudojo dešiniųjų radikalų
populistinės grupuotės, kurios pradėjo organizuoti demonstracijas
prieš „sekso džihadistus“ ir „pabėgėlius –
prievartautojus“.
Kelno policija sulaukė daug kritikos už tai, kad neįstengė
suvaldyti per Naujųjų sutiktuves kilusios sumaišties ir kelias
dienas tai slėpė.
Policija dėl smurto gavo šimtus pareiškimų baudžiamosioms
byloms pradėti. Pareigūnai nustatė 75 įtariamuosius ir suėmė 13
įtariamųjų dėl turto vagysčių, tačiau tik vieną įtariamą
seksualiniu smurtu.
Dauguma lytinių nusikaltėlių gali taip ir likti nesugauti,
atsižvelgiant į prastą stebėjimo kamerų įrašų kokybę ir
įtariamus nusikaltimus galinčių paliudyti asmenų trūkumą, sakė
Kelno policijos vadovas Juergenas Mathiesas britų
transliuotojui BBC.
